Daujėnų naminė duona
Daujėnų naminė duona – lietuviška juoda ruginė duona, Europos Sąjungoje saugomas produktas, gaminamas pagal senovinę receptūrą. Ši duona turi gilias kepimo tradicijas Daujėnų krašte, Pasvalio rajone.
2014 m. vasario mėn. Europos Komisija (EK) įtraukė Daujėnų naminę duoną į Saugomų geografinių nuorodų (SGN) registrą, kurį sudaro daugiau nei 1200 saugomų produktų Europoje.[1] Ji tapo šeštuoju lietuvišku saugomu paveldu Europos Sąjungoje. SGN sąraše dar yra įtraukti žemaitiškas kastinys, „Stakliškių midus“, lietuviškas varškės sūris, Seinų–Lazdijų krašto medus ir skilandis.
Pateikiant paraišką EK, reikėjo surinkti visą būtiną medžiagą apie naminės duonos receptūrą, gamybos procesą, įrankius ir kt. Teko net skaičiuoti malūnus, kuriuose malami šiai duonai tinkami miltai, taip pat rinkti archyvinius duomenis apie Daujėnų geografinę vietovę, naminės duonos kepimo tradicijas Daujėnuose.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Daujėnuose ruginė naminė duona duonkepėse krosnyse kepama jau kelis šimtmečius, nuo XVII a. Kiekvienas ūkininkas kepdavo duoną savo šeimos reikmėms, tam turėjo visą reikalingą įrangą: girnas grūdams malti, medinius ąžuolinius duonkubilius tešlai rauginti, molines duonkepes krosnis, medines ližes. Viską pasigamindavo patys ir saugodavo šeimoje bei perduodavo iš kartos į kartą. Per ilgą laiką susiformavo ir iki šiandien išliko gilios šios duonos kepimo savo ūkyje tradicijos, kurių nepalietė vėliau paplitusi pramoninė duonos gamyba.
XX a. pabaigoje, atsiradus sąlygoms prekinei gamybai iš ūkio, nuo 1995 m. pradėta prekiauti Daujėnų namine duona, o jos kepimas namuose tapo šeimos verslu, neperžengusiu savo ūkio ribų. Daujėnų naminė duona nuo 2002 m. pripažinta kulinarijos paveldo produktu, o 2009 m. LR Žemės ūkio ministerijoje sertifikuota kaip tautinio paveldo produktas.
Gamybos ypatybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Daujėnų naminė duona yra juoda ruginė duona, kurios visa gamyba vyksta namų ūkyje, laikantis tradicinio būdo – ruginių miltų tešla rauginama lėtai mediniame kubile ir kepama tik žarijų arba padinėje krosnyje. Duonai gaminti naudojami ruginiai pasijoti miltai, vanduo, cukrus, druska, kmynai ir duonkubilyje esantis savaiminis raugas.[2]
Daujėnų duonos išskirtinumą lemia sukaupta senųjų šeimininkių informacija, tradicinės receptūros ir tradiciniai gamybos metodai, naudojant autentišką įrangą. Duonos kokybę ir skonį ypač lemia duonkubilis ir jame pasiliekantis raugas. Tuo paremta duonkubilio neskolinimo kitai šeimininkei tradicija, kad pasiskolinusioji neišsineštų duonos rūgšties ir nesugadintų toje šeimoje susiklosčiusio raugo. Rauginimo trukmę ir maišymo laiką kiekvienas gamintojas nustato remdamasis savo žiniomis bei patirtimi. Visas gamybos procesas atliekamas laikantis tradicinio metodo, daugiausia rankomis: ruginių miltų plikinio įmaišymas, lėtasis rauginimas savaiminiu raugu, duonos minkymas ąžuoliniame kubiliuke. Ąžuolo mediena išsaugo į duonkubilio sieneles įsigėrusį raugą, kuris duonai suteikia specifinį skonį. Dėl to ąžuoliniai gamybos reikmenys naudojami perduodant iš kartos į kartą.