Darbo taryba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Darbo taryba - darbuotojų interesams atstovaujanti institucija įmonėje; institucionalizuota darbuotojų atstovybė įmonėse, įstaigose bei organizacijose.

Lietuva[taisyti | redaguoti kodą]

Darbo taryba - darbuotojų atstovaujamasis organas, ginantis darbuotojų profesines, darbo, ekonomines ir socialines teises bei atstovaujantis jų interesams (LR darbo tarybų įstatymas, 2 str. 2 d.)[1]. Statusą ir sudarymo tvarką Lietuvoje nustato 2004 m. LR darbo tarybų įstatymas. Darbo taryba turi visas kolektyvinio atstovavimo subjektų teises, jeigu įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai (LR darbo kodeksas, 19 str. 1 d.). Darbo taryba negali atlikti funkcijų, kurios pagal įstatymus yra pripažintos kaip profesinių sąjungų prerogatyva (LR DK 21 str. 3 d.)[2].

Teisės[taisyti | redaguoti kodą]

Darbo taryba, atstovaudama įmonės darbuotojams, turi teisę (LR DTĮ 19 str.):

  • dalyvauti informavimo, konsultavimo procedūrose;
  • įstatymų, kolektyvinių sutarčių ar darbo tarybos ir darbdavio susitarimų nustatytais atvejais derinti darbdavio sprendimus;
  • sudaryti su darbdaviu įmonės kolektyvinę sutartį, taip pat įmonės filialo, atstovybės ar struktūrinio padalinio kolektyvinę sutartį;
  • įgalioti darbo tarybos narį įmonės darbo metu patekti į įmonės patalpas, susipažinti su darbuotojų darbo sąlygomis netrukdant darbuotojų darbui;
  • gauti iš darbdavio, o norminių teisės aktų nustatytais terminais ir iš valstybių bei savivaldybių institucijų ir įstaigų informaciją, reikalingą savo funkcijoms atlikti;
  • teikti darbdaviui pasiūlymus dėl ekonominių, socialinių ir darbo klausimų, aktualių darbuotojams darbdavio sprendimų, darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų ir kolektyvinių sutarčių įgyvendinimo;
  • kreiptis į teismą dėl darbdavio sprendimų teisėtumo, taip pat dėl įstatymų, kitų norminių teisės aktų, kolektyvinių sutarčių nevykdymo ar netinkamo vykdymo;
  • kreiptis į teismą dėl darbo tarybos teisių, nustatytų įstatymuose, kolektyvinėse sutartyse ar darbo tarybos ir darbdavio susitarimuose, gynimo;
  • esant būtinybei aptarti svarbius ekonomikos, socialinius ir darbo klausimus, sušaukti visuotinį darbuotojų kolektyvo susirinkimą (konferenciją), suderinus su darbdaviu susirinkimo (konferencijos) vietą ir laiką;
  • priimti sprendimą skelbti streiką ir jam vadovauti, jeigu įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas neperdavė darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai;
  • atlikti kitus veiksmus, neprieštaraujančius įstatymams, kitiems norminiams teisės aktams, bei veiksmus, numatytus kolektyvinėse sutartyse ar darbo tarybos ir darbdavio susitarimuose.

Darbo taryba negali atlikti funkcijų, kurios pagal įstatymus yra pripažintos profesinių sąjungų prerogatyva.

Pareigos[taisyti | redaguoti kodą]

Darbo taryba privalo (LR DTĮ 20 str.):

  • atlikti savo funkcijas laikydamasi įstatymų, kitų norminių teisės aktų, kolektyvinių sutarčių, darbo tarybos ir darbdavio susitarimų bei darbo tarybos veiklos reglamento nuostatų;
  • atlikdama savo funkcijas atsižvelgti į visų įmonės darbuotojų teises ir interesus, nediskriminuoti atskirų darbuotojų, jų grupių ar atskirų struktūrinių padalinių darbuotojų;
  • informuoti įmonės darbuotojus apie savo veiklą kasmet viešai pateikdama įmonės darbuotojams metinės darbo tarybos veiklos ataskaitą, taip pat kitu darbo tarybos veiklos reglamente nustatytu būdu;
  • pasibaigus darbo tarybos nario narystei, ne vėliau kaip per vieną mėnesį patvirtinti įgaliojimus naujo darbo tarybos nario, kuriuo jo sutikimu gali būti pirmasis darbuotojas kandidatų sąraše, nurodytame šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 9 punkte:
  • laikytis geranoriškumo ir pagarbos teisėtiems darbdavio interesams principų.

Sudarymas[taisyti | redaguoti kodą]

Darbo taryba sudaroma tais atvejais, jeigu įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai (LR DTĮ 3 str. 1 d.). Įmonėje, neatsižvelgiant į tai, ar ji turi filialų, atstovybių bei kitų struktūrinių padalinių, gali būti sudaroma tik viena darbo taryba.

Darbo taryba sudaroma įmonėje, kurioje LR DTĮ 5 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotas darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip 20.

Įmonėje, kurioje dirba mažiau kaip 20 darbuotojų, darbo tarybos funkcijas įgyvendina darbuotojų atstovas, renkamas darbuotojų kolektyvo susirinkime. Darbuotojų kolektyvo susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė įmonės darbuotojų. Darbuotojų atstovui taikomos visos šio ir kitų įstatymų, norminių teisės aktų ir kolektyvinių sutarčių nuostatos, nustatančios darbo tarybos ir jos narių teises, pareigas ir garantijas.

Narių skaičius[taisyti | redaguoti kodą]

Darbo tarybą, atsižvelgiant į šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotą įmonės darbuotojų skaičių, sudaro ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 15 narių (LR DTĮ 4 str.):

  • jei įmonėje dirba nuo 20 iki 50 darbuotojų – 3 darbo tarybos nariai;
  • jei įmonėje dirba nuo 51 iki 100 darbuotojų – 5 darbo tarybos nariai;
  • jei įmonėje dirba nuo 101 iki 200 darbuotojų – 7 darbo tarybos nariai;
  • jei įmonėje dirba nuo 201 iki 300 darbuotojų – 9 darbo tarybos nariai;
  • jei įmonėje dirba nuo 301 iki 500 darbuotojų – 11 darbo tarybos narių;
  • jei įmonėje dirba nuo 501 iki 700 darbuotojų – 13 darbo tarybos narių;
  • jei įmonėje dirba per 701 darbuotoją – 15 darbo tarybos narių.

Darbo taryba sudaroma trejų metų kadencijai, kuri pradedama skaičiuoti nuo darbo tarybos įgaliojimų pradžios.

Darbo tarybos nariais gali būti renkami visi darbuotojai, sulaukę šešiolikos metų ir išdirbę įmonėje ne mažiau kaip 6 mėnesius, išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal laikinąją darbo sutartį. Darbuotojai, įmonėje išdirbę trumpiau kaip 6 mėnesius, darbo tarybos nariais gali būti renkami tik tuo atveju, kai įmonėje visi darbuotojai dirba trumpiau nei 6 mėnesius.

Darbdavys ir pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus jam atstovaujantys asmenys negali būti darbo tarybos nariais.

Vokietija[taisyti | redaguoti kodą]

Vokietijoje Darbo taryba (vok. Betriebsrat) renkama įmonėse, kuriose dirba bent 5 nuolatiniai darbuotojai. Tai nustato 1972 m. Įmonės santvarkos įstatymas (Betriebsverfassungsgesetz 1972). Jo pirmtakai - Veimaro Respublikos 1920 m. Betriebsrätegesetz, 1952 m. Betriebsverfassungsgesetz (BetrVG).

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. LR darbo tarybų įstatymas (2008-05-13 redakcija)
  2. LR darbo kodeksas (2009-12-21 redakcija)