Danties vainikas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Danties vainikas (lot. corona dentis), matomoji danties dalis, esanti virš dantenų. Dantį čia dengia emalis, po juo yra dentinas, danties viduje - danties pulpa. Ant danties vainiko virš emalio paprastai susidaro plona skaidri plėvelė, sauganti dantį nuo žalingo rūgščių poveikio (nuvalyta ji vėl susidaro per 0,5 h). Virš šios plėvelės susikaupia mikrobų sluoksnis, kurį apdengia vadinamoji baltoji apnaša iš seilių, žuvusių leukocitų, nusilpusio epitelio ląstelių, maisto liekanų. Pirmąją parą šis sluoksnis lengvai (skalaujant burną arba valant dantis) nusivalo. Laiku nepašalintas, jis persisunkia druskomis, kalkėja, iš jo formuojasi dantų akmenys.