Čigongas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Cigunas)

Čigongas (čigòngas [1 kirčiuotė], dar kitaip vadinamas cigunu (nenorminis variantas)[1], kin. či - „gyvybinė energija“ + gun - „darbas, veiksmas, valdymas“, angl. qigong, chi kung) – senovės kinų sveikatinimo forma, kuri, manoma, buvo tradicinės kinų medicinos pagrindu. Čigongo praktikas sudaro eilė kvėpavimo pratimų, meditacijų, intensijos ir ritmingų judesių, kuriuos gali išmokti daugelis bet kuriame amžiuje ir esant bet kokiam fiziniam būviui.[2] Čigongo praktikos gali būti suvokiamos kaip senoviniai vegetatyviniai bioatsako pratimai, kurie pagerina teigiamas vegetatyvines funkcijas, susikoncentruojama į judėjimą ir pozas kombinuojant jas su kvėpavimo pratimais.[3]

Praktikos esmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taiči čigongo judesiai kilę iš kinų kovos menų ir gydymo tradicijų, filosofiškai paremtu in ir jan principu. Tai či kaip “vidinis” kovos menas kultivuoja praktikuojančiojo “či” vitalinės energijos tekėjimą ir balansavimą. Čigongo praktika istoriškai daugiau remiasi kinų gydymo praktikomis, šių praktikų esmė yra “či” energijos judėjimas per proto ir kūno pratimus. Iš esmės abu, tiek taiči, tiek čigongas, yra meditatyvios praktikos, kurios sukombinuotos su švelniais judesiais, proto fokusavimu, kvėpavimu, fiziniu atsipalaidavimu ir dvasiniu tobulėjimu. Indų Joga kartais net sugretinama kaip paralelė su kinų čigongo praktikomis.[4] Sakoma, kad čigongo yra keletas tūkstančių pratimų formų, kai kurios pritaikytos konkrečiai ligoms gydyti [5]

Čigongas yra fiziniai ir mentaliniai pratimai be religinių komponentų. Čigongas apjungia kūno reguliavimą, kvėpavimą ir protą į bendrą visumą pasitelkiant kvėpavimą. Pirmieji čigongo pratimai užfiksuoti Geltonojo imperatoriaus valdymo laikotarpiu 2600 m. pr. m. e. Kinijoje. Iki šių dienų aktualiausi išliko gydomasis čigongas (pvz., Manteko Čijos Gydomojo Tao sistema) ir kovos menų čigongas (pvz., Šaolino vienuolyno vienuolių ir karių technikos).[6]

Mokslinis pagrindimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Oficialiai čigongas gydymo tikslais pradėtas naudoti 1950 metais, kuomet įkurta Kinijos liaudies respublika, ypač po Tangshan čigongo reabilitacinės sanatorijos atidarymo Herbei provincijoje.[7] Čia buvo reabilituojami skrandžio bei žarnyno problemų turintys asmenys. Nuo tada čigongo praktikos naudojamos Kinijos medicinos klinikose ir plačiai praktikuojamos. 1957 m. atidarytas reabilitacijos centras Šanchajuje, čia čigongo terapija taikyta pasitelkus mokslinius metodus. Tuo metu čigongo praktiką rekomendavo sergant chroniniu hepatitu, turint aukštą kraujospūdį, širdies problemų, sergant tuberkulioze, astma, neurastenija, diabetu, glaukoma.[8] Čigongo instituto įkurtoje Čigongo ir energijos medicinos duomenų bazėje 2006 m. buvo daugiau nei 4000 straipsnių apie čigongo naudą anglų kalba. Šiais laikais išsivystė nauja šaka – medicininis čigongas, kuris apjungia Vakarų mokslą apie sveikatinimą ir ligų gydymą kartu.[9]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.vlkk.lt/vlkk-nutarimai/protokoliniai-nutarimai/del-atitikmenu-kirciavimo Archyvuota kopija 2017-05-05 iš Wayback Machine projekto.
  2. Sancier, K.M. (1999). Therapeutic Benefits of Qigong Exercises in Combination with Drugs. The Journal of Alternative and Complementary Medicine. Vol. 5, No.4, p.383-389.
  3. Matos, L.C., Sousa, C.M., Goncalves, M., Gabriel, J., Machado, J., Greten, H.J. (2015). Qigong as a Traditional Vegetative Biofeedback Therapy: Long-Term Conditioning of Physiological Mind-Body Effects. BioMed Research International.
  4. Birdee, G.S., Wayne, P.M., Davis, R.B., Phillips, R.S., Yeh, G.Y. (2009). T’ai Chi and Qigong for Health: Patterns of Use in United States. The Journal of Alternative and Complementary Medicine. Vol. 15, No.9, p. 969-973.
  5. Sancier, K.M. (1999). Therapeutic Benefits of Qigong Exercises in Combination with Drugs. The Journal of Alternative and Complementary Medicine. Vol. 5, No.4, p.383-389.
  6. Dokumentinis filmas apie čigongą (rusų kalba)
  7. Shinnick, P. (2006). Qigong: Where Dit It Come From? Where Does It Fit in Science? What Are the Advances? The Journal of Alternative and Complementary Medicine. Vol. 12, No.4, p. 351-353.
  8. Hsu, E. (1999). The Transmission of Chinese Medicine.
  9. Shinnick, P. (2006). Qigong: Where Dit It Come From? Where Does It Fit in Science? What Are the Advances? The Journal of Alternative and Complementary Medicine. Vol. 12, No.4, p. 351-353.