Glaukoma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Glaukoma yra akių liga, kurią sukelia padidėjęs akies vidinis spaudimas, pažeidžiąs regos nervą ir tinklainės ląsteles, kai sutrinka skysčių tekėjimas akyje. Nepastebimai, lėtai pradeda siaurėti akiplotis.

[taisyti] Glaukoma ir rega

Akis turi priekinę ir užpakalinę kameras, kurias užpildo skystis - vandeninis druskų ir maisto medžiagų tirpalas. Jis maitina lęšiuką ir rageną, pašalina medžiagų apykaitos produktus. Šis skystis primena tekantį šaltinį. Jis atsiranda vadinamajame krumplyne, o išteka į venas per 0,37 mm skersmens latakėlį, vadinamą Šlemo antį. Cirkuluodamas jis sukuria tam tikrą spaudimą į visas puses. Taip išlaikoma akies funkcijoms labai svarbi elastinga rutulio forma. Sutrikus nutekėjimui, skystis kaupiasi kamerose, didindamas akispūdį, vis labiau spausdamas akį iš vidaus. Tai pažeidžia regos nervą, kuris perduoda vaizdą į smegenis. Jis pradeda negrįžtamai nykti. Padidėjus akispūdžiui žmogus nebemato kai kurrių regėjimo lauko dalių, ir regėjimo laukas pamažu vis siaurėja.

[taisyti] Glaukomos požymiai

Dažniausiai pasitaiko atviro kampo glaukoma. Tada sutrinka kameros skysčio nutekėjimas per pačią filtracinę sistemą. Uždarojo kampo glaukoma susergama, kai skystis kaupiasi užpakalinėje akies kameroje. Žmogus, žiūrėdamas į objektus mato spalvotus žiedus apie šviesos šaltinį, akis ašaroja, vyzdys išsiplečia ir pasidaro nebeapvalus.

Glaukomos išgydyti neįmanoma, ją galima tik pristabdyti. Blogiausiu atveju įmanoma sulėtinti jos progresą. Glaukoma gydoma vaistais. Jei vaistai vis dėlto nepadeda, tuomet gelbsti chirurgija: operacijos metu padaromos kelios skysčiui nutekėti skylutės, kurios nebeužgyja ir filtruoja skysčio perteklių, taip reguliuodamos akispūdį.