Chačaturas Abovianas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Chačaturas Abovianas
Abovianportrait.jpg
Chačaturas Abovianas
Gimė: 1809 m. spalio 27 d.
Kanakeras, dab. Jerevano dalis
Mirė: 1848 m. balandžio 14 d. (38 metai)
Veikla: armėnų pedagogas, kalbininkas, tautosakininkas, etnografas, rašytojas
Commons-logo.svg Vikiteka: Chačaturas AbovianasVikiteka

Chačaturas Abovianas (arm. Խաչատուր Աբովյան, 1809 m. spalio 27 d. Kanakeras, dab. Jerevano dalis – 1848 m. po balandžio 14 d.) – armėnų pedagogas, kalbininkas, tautosakininkas, etnografas, rašytojas, romantizmo pradininkas armėnų literatūroje.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kilęs iš armėnų didikų Abovencų šeimos. 19181822 m. m. mokėsi Ečmiadzine, 18241826 m. mokėsi Tbilisio armėniškoje Nersisiano seminarijoje. 18301836 m. studijavo Dorpato universitete.[1]

18271828 m. Sanaino vienuolyno mokytojas, 18291830 m. Ečmiadzino katoliko bei sinodo sekretorius ir vertėjas. 1829 m. rugsėjo 29 d. su Dorpato universiteto profesoriaus F. Paroto ekspedicija užkopė į Ararato viršūnę.

Grįžęs iš studijų Dorpate atsisakė dvasinio titulo, nuo 1836 m. dirbo Tbilisio apylinkinės mokyklos inspektoriumi. Tais pačiais metais atidarė ir privačią mokyklą, kurioje pagal eurpietiškos pedagogikos principus rengė mokytojus liaudies mokykloms. Nuo 1843 m. rugpjūčio Jerevano apylinkinės mokyklos inspektorius. Kritikavo armėnų dvasininkų ir inteligentų konservatyvumą, buvo persekiojamas rusų valdininkų. 1848 m. pavasarį paskirtas Tbilisio Nersisiano mokyklos direktoriumi, bet balandžio 14 d. dingo be žinios.

Veikla[taisyti | redaguoti kodą]

Rinko armėnų, azerų ir kurdų tautosaką, pirmasis Armėnijoje pradėjo moksliniu pagrindu rinkti etnografinę medžiagą. Parašė pedagogikos, istoriografijos veikalų, vadovėlių (tarp jų ir aritmetikos vadovėlis, 1838 m.), armėnų bendrinės kalbos – ašcharabaro gramatiką.

Romanai „Armėnijos žaizdos“ (parašytas 1841 m., išleistas 1858 m., lietuvių kalba1950 m. sutrumpintas, 1980 m. visas vertimas) – pirmasis armėnų socialinis istorinis romanas, parašytas ašcharabaru. Jame vaizduojamos Turkijos ir Irano pavergtų armėnų kančios, jų išsivaduojamoji kova 18271828 m. , gausu istorinių pasakojimų, papročių ir buities aprašymų, dainų, legendų. Romanui būdingas romantinis patriotinis patosas ir švietėjiškos idėjos, ryškūs charakteriai.

Sukūrė eilėraščių, novelių, pasakėčių, pjesių, kelionių aprašymų, mokslo populiarinimo apybraižų. Išvertė į bendrinę armėnų kalbą Homero, J. V. Getės, F. Šilerio, Ž. Ž. Ruso, I. Krylovo, N. Karamzino kūrinių.

Atminimas[taisyti | redaguoti kodą]

1937 m. Aboviano gimtajame name atidarytas jo muziejus, kuriame surinkti jo asmeniniai daiktai, ranraščiai, knygos, periodika. Prieš pastatą iškilo paminklas šiam didžiam Armėnijos kultūros veikėjui.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Marytė Kontrimaitė Visuotinė lietuvių enciklopedija, I t.
  • Abovian G. Khachatur Abovyan: Life and Creation, 1948