Brokeno šmėkla

Brokeno šmėkla (vokiškai Brockengespenst), kitaip dar Brokeno lankas, kalnų dvasia – stipriai padidintas stebėtojo šešėlis, krentantis į priešingoje nei Saulė pusėje esantį rūką, debesis arba kitą labai tankią vandens dulksną. Šis reiškinys yra dažnas kalnuotose drėgnose vietovėse, rūko sąlygomis lygumų pakalnėse, tačiau būna stebimas ir lėktuve, tuomet šmėklos kontūrai primena paukštį. Dėl dažnų rūkų bei sudėtingo reljefo Brokeno apylinkėse, Vokietijoje, Brokeno šmėklos fenomenas sąlygojo vietinės legendos atsiradimą, iš kurios ir kilo šio reiškinio pavadinimas. Brokeno šmėkla pirmą kartą aprašyta 1780 metais, nuo to laiko ji tapo plačiau žinoma literatūroje.

„Šmėkla“ atsiranda, kuomet Saulė šviečia iš nugaros alpinistui, žiūrinčiam nuo viršūnės arba kalvos žemyn į rūką. Šviesa projektuoja alpinisto šešėlį į rūko tūrį, dėl šios priežasties šešėlis įgyja nenatūralią trikampę formą, susidarančią dėl perspektyvos – stebėtojo galva yra projektuojama į gilesnius (tolimesnius) rūko sluoksnius, tuo tarpu kūno šešėlis projektuojamas į artimesnius. Susidarantis milžiniško šešėlio įspūdis yra optinė apgaulė, susidaranti dėl to, kad stebėtojas mano, jog šešėlis, susidaręs ant debesų, yra nutolęs tuo pačiu atstumu, kaip ir objektai, matomi per plyšius debesyse. Toks pats įspūdis susidaro ir tuomet, kada arti šešėlio nėra jokių objektų, leidžiančių žmogui spręsti apie „šmėklos“ dydį. Šešėlis taip pat krenta ant skirtingo dydžio ir skirtingai nutolusių vandens lašų, sudarančių rūką. Dėl šios priežasties papildomai sutrinka žmogaus scenos gylio suvokimas. Dėl rūko sluoksnių arba debesų judėjimo taip pat susidaro įspūdis, kad „šmėkla“ juda. Šie judesiai turi baugiai staigų, nenuspėjamą charakterį dėl chaotiško oro srautų judėjimo. Bandant nuo šešėlio bėgti į kalną, jis pradeda vizualiai augti, bėgant nuo šešėlio į pakalnę, jis vizualiai mažėja, tačiau sparčiai artėja. Dėl šios priežasties Brokeno dvasios legenda apipinta mistika bei žmonių dingimo istorijomis.

Žmogaus figūros galva dažnai yra apsupta šviečiančios aureolės, turinčios arba ryškiai baltą spalvą, arba ryškius spalvotus žiedus. Dėl šios priežasties Brokeno šmėklos fenomenas yra panašus į vainiko fenomeną arba į šventojo švytėjimo (vokiškai Heiligenschein) reiškinį.

Kinijoje šis reiškinys yra vadinamas Budos šviesa. Jį dažnai buvo stebima kalnuotose Kinijos vietovėse. Pirmasis įrašas apie Saulės vainiką datuojamas 63 m. pr. m. e. Spalvotas halas bei Brokeno šmėkla buvo siejama su Budos apsireiškimu arba antgamtinių galių buvimo įrodymu.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Shenstone, A. G. „The Brocken Spectre“, Science, Volume 119, Issue 3094, pp. 511–512
Samuel Griswold Goodrich. Peter Parley’s wonders of the sea and sky Archyvuota kopija 2007-12-25 iš Wayback Machine projekto.. (1851)
Minnaert M. The Nature of Light and Colour in the Open Air (Dover Books on Earth Sciences) (1954) (Paperback)
Greenler, R, „Rainbows, halos, and glories“, (Cambridge University Press), (1980).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikiteka: Brokeno šmėkla – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Brokeno šmėkla^{[neveikianti nuoroda]}