Boleslovas Povilas Dačiulis
| Boleslovas Povilas Dačiulis | |
|---|---|
| Gimė | 1934 m. sausio 5 d. Buivėnai, Pandėlio valsčius |
| Mirė | 2020 m. vasario 2 d. (86 metai) Vilnius |
| Sutuoktinis (-ė) | Danutė |
| Vaikai | Rūta, Balys |
| Veikla | filologas, poetas, radijo žurnalistas, redaktorius |
| Alma mater | 1957 m. Vilniaus universitetas |
Boleslovas (Balys) Povilas Dačiulis (1934 m. sausio 5 d. Buivėnuose, Pandėlio valsčiuje – 2020 m. vasario 2 d. Vilniuje[1]) – Lietuvos filologas, poetas, radijo žurnalistas, redaktorius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1942–1944 m. mokėsi Narteikių pradžios, 1944–1951 m. Pandėlio vidurinėje, 1951–1952 m. Vilniaus A. Vienuolio vidurinėje mokykloje. 1952–1957 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete įgijo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę.
1957–1958 m. laikraščio „Lietuvos geležinkelininkas“ fotokorespondentas. 1958–1973 m. dirbo Valstybinio radijo ir televizijos komiteto propagandos, muzikos, kultūros laidų redakcijose, televizijos scenarijų skyriuje. 1973–1992 m. Lietuvos radijo Literatūros ir dramos redakcijos vyriausiasis redaktorius, 1992–2001 m. šios redakcijos redaktorius.[2][3]
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos radijuje organizavo kalbos valandėles „Gimtoji kalba“, „Taisyk žodžiui kelią“. Rengė kultūrines ir pramogines radijo laidas „Linksmasis subatvakaris“, „Pašaipūnė banga“, „Liaudies dainos, šokiai“, „Linksmos nuobiros“, „Literatūrinės miniatiūros“, laidų ciklą „Miestai prie mikrofono“, radiofonizacijas Radijo teatrui. Buvo nuolatinis respublikinių dainų švenčių Dainos dienos radijo transliacijų scenarijų autorius. 1969 m. kartu su kompozitoriumi Vytautu Juozapaičiu įkūrė Lietuvos radijo ir televizijos instrumentinį-vokalinį ansamblį „Armonika“. Parašė apie 300 dainų tekstų.[4]
Išvertė per 20 detektyvinių apsakymų ir romanų, keletas jų išleisti atskiromis knygomis. Savo poeziją, satyrinius kūrinius spausdino respublikinėje spaudoje, almanachuose, įvairiuose literatūriniuose rinkiniuose. Bendradarbiavo spaudoje: „Akistata“, „Kalba Vilnius“, „Laisvas laikraštis“, „Kardas“, „Mūsų gamta“, „Sargyba“, „Šeimininkė“, „Šluota“, „Varpas“ ir kt.
1996 m. priimtas į Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungą.[5][6]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- …Esu daug matęs, daug regėjęs… : eilės, proza. - Vilnius: Inforastras, 2012. - 507 p.: iliustr. - ISBN 978-609-458-006-2
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1969 m. Vinco Mickevičiaus-Kapsuko premija, už radijo laidas „Linksmasis subatvakaris“, „Pašaipūnė banga“ ir kt.
- 1969 m. LSSR nusipelnęs žurnalistas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://www.lzs.lt/lt/naujienos/tylos_minute/archive/p34/mire_zurnalistas_poetas_ir_vertejas_boleslovas_povilas_daciulis.html
- ↑ https://www.rokiskis.rvb.lt/uploads/IKELIAMI_DOKUMENTAI/Krastotyra/Krastieciai/D/Daciulis_Boleslovas_Povilas.PDF[neveikianti nuoroda]
- ↑ Kas yra kas Lietuvoje. Lietuvos pasiekimai 2008. - Kaunas: Neolitas, 2008. - 534-535 psl.
- ↑ https://www.discogs.com/artist/1442867-Balys-Dačiulis
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 92 psl.
- ↑ Mirė žurnalistas, poetas ir vertėjas Boleslovas Povilas Dačiulis, 2020-02-04