Birmos katė
Birmos katė (angl. Birman) – pusiau ilgaplaukių kačių veislė. Kartais šios veislės katės vadinamos šventosiomis Mianmaro katėmis.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apie Birmos kačių kilmę pasakojamos įvairios legendos. Viena populiariausių, jog Birmos katės ilgus amžius gyveno Mianmaro vienuolynuose, atskirtos nuo pasaulio.
Tikrai yra žinoma, jog į Europą katės, panašios į Birmos, atgabentos XIX a. Netrukus jos paplito ir JAV. Pradėjus veisti šias kates, jos mišrintos su naminėmis katėmis baltomis kojinaitėmis, Siamo ir persų katėmis su žymėmis.
Charakteris[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Birmos katės švelnios, romios, gana baikščios. Mėgsta tylą, ramybę, nemėgsta triukšmo. Visgi ryšys su žmogumi joms būtinas. Dažniausiai prisiriša prie šeimininko. Neblogai sutaria su kitomis katėmis ir šunimis. Kartais mėgsta pažaisti, tačiau nėra labai aktyvios. Jei iš mažens lepinamos, kaip mat tampa išrankios ėdalui.
Fizinės savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tai vidutinio dydžio katės. Uodega taip pat vidutinio ilgumo, letenos apvalios ir baltos. Kakta apvali, žandai putnūs. Nosis vidutinio ilgumo, smakras storas, bet ne per ryškus. Ausys truputį pakreiptos į priekį. Akys būna tik mėlynos, elipsės formos.
Neįprasta plauko struktūra. Plaukas minkštas, šilkinis, beveik neturi poplaukio. Uodegos, užpakalinių kojų ir „apykaklės“. Birmos katės būna tik himalajinio rašto. Baltos letenėlės – skiriamasis šios veislės bruožas. Birmos katės gali būti su rudomis, melsvomis, rausvomis, kreminėmis, šokolado spalvos, alyvų spalvos, vėžlio kiauto piešinio ir kitomis žymėmis.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Esther J.J. Verhoef-Verhallen. Kačių enciklopedija, vert. Danguolė Žalytė. Vilnius: Aktėja, 2002.