Baseinas (hidrologija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Upės baseino schema

Baseinas – teritorija, iš kurios vanduo suteka į bendrą vandens telkinį.

Kiekviena upė ar ežeras turi vandenskyros linijomis ribojamą teritoriją – baseiną, iš kurio visas vanduo suteka į upę ar ežerą.

Baseinas yra pagrindinis vandentvarkos vienetas. Matuojant žemupyje upe atitekantį vandens kiekį ar jo kokybę, galima pasakyti ar nuspėti tame baseine vykstančius procesus. Paprastai baseino kontūrai apibrėžiami topografiniame plane.

Požeminis baseinas taip pat turi vandenskyras, kurios gali nesutapti su topografiniame plane nurodytomis vandenskyromis. Ant baseino paviršiaus iškritę krituliai gali nutekėti paviršiumi, jie gali kauptis dirvožemyje, išgaruoti.

Paprastai baseino vandens balansas gali būti užrašytas formule: K+P=E+N+DS.

Baseinų hierarchija[taisyti | redaguoti kodą]

Pasaulio vandenynų, kai kurių jūrų ir nenuotakūs baseinai
Misisipės baseinas ir jį sudarantys didžiųjų intakų baseinai

Vandens telkinių baseinai sudaro hierarchinę sistemą:

  • Aukščiausio lygio baseinais galima laikyti vandenynų baseinus, kurie jungia visų upių, įtekančių į vandenyną, baseinus.
  • Žemesnio lygio baseinai yra jūrų baseinai.
  • Dar žemesnio lygio baseinai yra į jūras įtekančių upių baseinai. Juos sudaro dar žemesnio lygio baseinai - į jūrą įtekančių upių pirmos eilės intakų baseinai (kaip parodyta iliustracijoje su Misisipės baseiną sudarančių intakų baseinų žemėlapiu). Vis aukštesnės eilės intakai sudaro vis žemesnio lygio baseinus.