Bandžarų kalba
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Bandžarų kalba Bahasa Banjar |
|
|---|---|
| Kalbama: |  Indonezija: 3,5 mln. Malaizija: 2300 |
| Kalbančiųjų skaičius: | ~3,5 mln. |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: | į šimtuką nepatenka |
| Kilmė: | |
| Rašto sistemos: | lotynų raštas |
|
|
|
| Oficiali kalba: | - |
|
|
|
| ISO 639-1: | - |
| ISO 639-2: | - |
| ISO 639-3: | bjn |
Bandžarų kalba – austonezinių kalbų šeimos, malajų-polineziečių grupės kalba. Vartojama bandžarų tautos žmonių, gyvenančių daugiausia Indonezijoje, Pietų Kalimantane, tačiau ši kalba gan populiari visoje Borneo saloje ir kitur, kur gyvena gausesnės bandžarų bendruomenės (pvz., Sumatroje).
Išskiriamos dvi tarmės:
- Aukštupio (Banjar Hulu)
- Žemupio (Banjar Kuala)
Aukštupio tarmė pasižymi mažesniu balsių skaičiumi, negu žemupio, bei turi savybę pridėti garsą h žodžio pradžioje prieš balsį.
Nuorodos [taisyti]
- bjn Etnologijos kalbos kodo „bjn“ informacija (angl. Ethnologue information on language by code „bjn“)
