Lizosomos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
12. Lizosomos pūslelės, pripildytos skysčio, kurio reakcija rūgštinė. Jame yra gausu fermentų.

Lizosomos (gr. k. lysis – tirpdymas, soma – kūnas) – ląstelės organoidai, apsupti vienguba membrana. Lizosomose yra fermentų, tokių kaip lipazės, fosfatazės, karbohidrazės, proteazės ar nukleazės, kurie ardo patenkančių į ląstelę sudėtingų organinių junginių (baltymų, nukleorūgščių, polisacharidų) molekules, dalyvauja ląstelės vidinėje veikloje, skaido žuvusias ląstelės struktūras, dalyvauja ląstelės susinaikinimo mechanizmuose. Vykdo autolizę (suvirškina savas nusilpusias, pasenusias, pažeistas dalis). Lizosomų fermentai sintetinami grūdėtame endoplazminiame tinkle ir gabenami į Goldžio kompleksą, nuo kurio vėliau atsiskiria Goldžio pūslelės.