Bėralas
Bėralas – nevėtyti, su pelais grūdai.[1]
Iš bėralo Lietuvoje bado, nepriteklių metais baudžiavos laikais kepdavo birią duoną, taip vadinamą bėralinę arba bėralienę. Bėralą sudžiovindavo, išgrūsdavo piestoje, tada sumaldavo rankinėmis girnomis.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Bėralas. Lietuvių kalbos žodynas, T. I–XX, 1941–2002: elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2017). – www.lkz.lt.
- ↑ Vacys Milius. Bėralas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003