Aukštoji našlaitė
| Viola elatior Apsauga: 4(I) – Nenustatyta | |
|---|---|
 Aukštoji našlaitė (Viola elatior) | |
| Mokslinė klasifikacija | |
| Binomas | |
| Viola elatior Fr. | |
| Sinonimai | |
|
Aukštoji našlaitė (Viola elatior) – našlaitinių (Violaceae) šeimos našlaičių (Viola) genties augalas. Tai labai reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tai daugiametis 15–30 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas status, kaip ir visas augalas, apaugęs trumpais plaukeliais, tolygiai lapuotas. Lapai 3–7 cm ilgio, lancetiški arba kiaušiniškai lancetiški, pamate nukirsti arba negiliai širdiški; prielapiai labai stambūs, lapiniai, lancetiški, apatinėje dalyje įpjaustytai dantyti, viršutinėje lygiakraščiai. Viršutiniai prielapiai ilgesni už lapkočius, o viduriniai tokio pat ilgio.
Žydi gegužės–liepos mėnesiais. Žiedai stambūs, iki 2 cm ilgio. Vainiklapiai šviesiai mėlyni, su tamsiai mėlynais ruoželiais ir balsvu pamatu. Plinta sėklomis, kurias gali išnešioti ir skruzdėlės. Dėžutė briaunota, smailiaviršūnė, plika.
Paplitimas ir augavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Natūraliai paplitusi Skandinavijoje, Atlantinėje, Vidurio ir Rytų Europoje, Vakarų Sibire, Šiaurinėje Azijoje. Lietuvoje labai reta, aptikta Prienų bei Vilniaus apylinkėse.
Auga drėgnuose miškuose bei krūmuose, pamiškėse, upių slėniuose, užliejamose pievose.
Apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aukštoji našlaitė įrašyta į saugomų augalų sąrašus 1981 m.[1] Augalas nyksta naikinant buveines – kertant bei sausinant miškus, keičiant upių slėnius.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvos TSR Flora, Lietuvos TSR mokslų akademija (dab. Lietuvos mokslų akademija), Vilnius, Mokslas, 1971, IV tomas, 716–717 p.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos raudonoji knyga. Red Data Book of Lithuania, Vilnius, 2007, 440 p.