Atlanto miškai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Atradimų kranto Atlanto miškų rezervatai
Pasaulio paveldo sąrašas

Atlantic Forest.jpg
Vieta Flag of Brazil.svg Brazilija
Tipas Gamtinis
Kriterijus ix, x
UNESCO vėliava Nuoroda 892
Regionas** Lotynų Amerika ir Karibai
Įrašymo istorija
Įrašas 1999  (23 sesija)
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.
Atlanto miškų regiono ribos (pagal Pasaulio gamtos fondą).

Atlanto miškai (portug. Mata Atlântica) – tropinių ir subtropinių miškų, mangrovių bei savanų ekoregionas Pietų Amerikos rytuose, Atlanto vandenyno pakrantėje. Driekiasi pagal Brazilijos Šiaurės Rio Grandės ir Pietų Rio Grandės valstijų pakrantę, einant gilyn į žemyną siekia Argentinos Misioneso provinciją bei rytų Paragvajų (Paranenją).

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Atlanto miškai aptinkami trylikoje Brazilijos valstijų, Argentinoje ir Paragvajuje. Nuo pakrantės miškai nutolę nuo keliasdešimties iki kelių šimtų kilometrų. Šiaurėje siekia 24° platumą dėl pasatų vėjų nešamų drėgnųjų oro masių. Atlanto miško vietoje įsikūrę du didžiausi Brazilijos miestai: San Paulas ir Rio de Žaneiras.

Tipai[taisyti | redaguoti kodą]

Atlanto miškų ekoregionas sudarytas iš keleto smulkesnių bioregionų:

  • Restingos – žemumų miškai, įsitvirtinę ant pakrančių kopų;
  • Visžaliai drėgnieji Atlanto pakrančių miškai;
  • Vidiniai, dalinai lapus metantys Atlanto miškai;
  • Drėgnieji kalnų miškai, būdingi Sera do Maro kalnagūbryje. Ten gausu araukarijų, lauramedžių, mirtų;
  • Kalnų savanų krūmynai.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Iki kolonizacijos pradžios miškai užėmė apie 1,23 mln. km² plotą, vėliau pradėti naikinti plečiant cukranendrių plantacijas, žemės ūkio plotus, miestus, kertant medžius medienai. Šiuo metu Atlanto miškai sumažėję iki 100 000 km², didžioji dalis stipriai fragmentuota (mažesni nei pusė km² plotai). Nykimas išlikęs iki šių dienų, 2000-2008 metais iš viso buvo iškirsta beveik 2800 km² miško.[1]

Biologinė įvairovė[taisyti | redaguoti kodą]

Atlanto miškai pasižymi unikalia gyvūnija ir augalija. Čia aptinkama apie 20 000 augalų, 261 žinduolių, 688 paukščių, 200 roplių, 280 varliagyvių rūšių. Nemaža dalis yra endeminės.[2] Dėl miško nykimo ir didelio fragmentiškumo, apie 3000 augalų, 35 žinduolių, 104 paukščių rūšys yra tapę nykstančiomis.[3]

Apsauga[taisyti | redaguoti kodą]

Šiuo metu į saugomas teritorijas patenka apie 23 800 km² arba beveik ketvirtadalis esamų Atlanto miškų, vykdomas atželdinimas. Dėl savo išskirtinės biologinės įvairovės 1999 m. Brazilijos Bahijos ir Espirito Santo valstijose esančios septynios Atlanto miškų saugomos teritorijos (iš viso 112 000 ha) bei 25 teritorijos San Paulo ir Parano valstijose (Sera do Maro regionas, 470 000 ha) buvo įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Brazil's Atlantic Forest (Mata Atlântica), Mongabay.com; tikrinta: 2012-08-18
  2. Milton Cezar Ribeiro. The Brazilian Atlantic Forest: How much is left, and how is the remaining forest distributed? Implications for conservation. Biological Conservation, Volume 142, Issue 6, June 2009, Pages 1141-1153
  3. Carlos Galindo-Leal. The Atlantic Forest of South America: Biodiversity Status, Threats, and Outlook. Island Press, 2003, p. xi