Atlanto miškai
Atlanto miškai (portug. Mata Atlântica) – tropinių ir subtropinių miškų, mangrovių bei savanų ekoregionas Pietų Amerikos rytuose, Atlanto vandenyno pakrantėje. Driekiasi pagal Šiaurės Rio Grandės ir Pietų Rio Grandės valstijų pakrantę, einant gilyn į žemyną siekia Argentinos Misioneso provinciją bei rytų Paragvajų (Paranenją).
Atlanto miškų ekoregionas sudarytas iš keleto smulkesnių bioregionų:
- Restingos – žemumų miškai, įsitvirtinę ant pakrančių kopų;
- Visžaliai drėgnieji Atlanto pakrančių miškai;
- Vidiniai, dalinai lapus metantys Atlanto miškai;
- Drėgnieji kalnų miškai, būdingi Sera do Maro kalnagūbryje. Ten gausu araukarijų, lauramedžių, mirtų;
- Kalnų savanų krūmynai.
Atlanto miškai šiaurėje siekia 24° platumą dėl pasatų vėjų nešamų drėgnųjų oro masių. Miškai nuo pat kolonizacijos pradžios naikinami plečiant cukranendrių plantacijas, gyvulininkystės plotus, miestus. Miškai pasižymi unikalia gyvūnija ir augalija, todėl daug rūšių tapo nykstančiomis. Dabar didžioji miškų dalis saugoma, vykdomas atželdinimas. 1999 m. miškai įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
 |
UNESCO pasaulio paveldas Objekto nr. 892 (anglų k.) • (prancūzų k.) |
