Saugoma teritorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jeloustonas – pirmasis nacionalinis parkas, įkurtas JAV, 1872 m.

Saugoma teritorija yra tiksliai apibrėžtas sausumos arba vandens plotas, turintis pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ar kitokią vertę ir saugomas teisinėmis priemonėmis.[1] Ji įsteigiama valstybės, o kartais ir privataus asmens, dalis yra inicijuojamos tarptautinių organizacijų (pavyzdžiui, Pasaulio paveldo sąrašas). Saugomos teritorijos gali būti įvairių tipų, besiskiriančių pagal jose taikomos apsaugos griežtumą ir saugomo objekto pobūdį.

Pasaulyje 2011 m. buvo beveik 158 000 saugomų teritorijų, jos užėmė bendrą 24,2 mln. km² plotą.[2] Didžioji dalis saugomų teritorijų yra sausumoje, tačiau jos steigiamos ir jūrose bei vandenynuose.

Saugomos teritorijos kuriamos siekiant išsaugoti jose esančią biologinę įvairovę, nykstančias rūšis, ekologinius procesus, unikalius gamtos paminklus, natūralius išteklius, kultūriškai svarbias vietas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Saugomų teritorijų užuomazgomis gali būti laikomos vietovės, kurias vietiniai gyventojai vadino šventomis, buvo nustatę elgesio jose taisykles. Europoje ilgą laiką taip pat egzistavo specialūs medžioklės plotai, kuriuose leista medžioti tik karaliams, kunigaikščiams ar kitokį titulą turintiems asmenims.[3]

Pirmasis įstatymais apibrėžtas nacionalinis parkas buvo Jeloustonas, įkurtas JAV šiaurės vakarinėje dalyje, 1872 m. Augant žmogaus poveikiui aplinkai, saugomos teritorijos pradėtos kurti daugumoje valstybių ir šiuo metu vaidina svarbų vaidmenį aplinkosaugoje.

Kategorijos[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal apsaugos griežtumą Pasaulio saugomų teritorijų komisija saugomas teritorijas skirsto į:[4]

  • I kategorija – rezervatai. Juose siekiama išsaugoti natūralią laukinę gamtą, neleidžiama ūkinė veikla, stipriai ribojamas lankytojų srautas.
  • II kategorija – nacionaliniai parkai. Jie panašūs į rezervatus, tačiau atviresni lankytojams, vykdo šviečiamąją veiklą.
  • III kategorija – gamtos paminklai. Tai paprastai sąlyginai nedideli išskirtiniai gamtos objektai, saugomi nuo sunykimo.
  • IV kategorija – buveinių ir rūšių draustiniai. Jais siekiama apsaugoti specifines rūšis ir jų buveines, ribojama joms žalą daranti veikla.
  • V kategorija – kraštovaizdžio draustiniai. Jų paskirtis saugoti ekologiniu arba kultūrinių požiūriu išskirtines gamtos vietas. Draustiniuose leidžiama jiems nežalinga, dažniausiai tradicinė ūkinė veikla.
  • VI kategorija – draustiniai su darniu gamtinių išteklių panaudojimu. Juose leidžiama darni, neigiamo poveikio saugomai teritorijai nedaranti ūkinė veikla.

Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos saugomos teritorijos.

2012 m. duomenimis, saugomos teritorijos Lietuvoje užima 10 214 km² plotą (apie 15,6 % visos šalies teritorijos):[5]

  • draustiniai (1561,1 km²)
  • regioniniai parkai (4493,6 km²)
  • nacionaliniai parkai (1443,3 km²)
  • rezervatai (187,7 km²)
  • biosferos rezervatai ir poligonai (2520 km²)

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. About Protected Areas, UNEP
  2. Statistics, The World Database on Protected Areas; tikrinta: 2012–07-16
  3. History of Protected Areas, UNEP
  4. Governance of Protected Areas, UNEP
  5. Saugomų teritorijų statistika, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, 2012-04-11

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]