Sera do Maras
| Atlanto miškų pietryčių rezervatai | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
|
|
|
| Vieta | |
| Tipas | Gamtinis |
| Kriterijus | vii, ix, x |
| 893 | |
| Regionas** | Lotynų Amerika ir Karibai |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 1999 (23 sesija) |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. |
|
Sera do Maras arba Jūros kalnagūbris (portug. Serra do Mar) – bendras Brazilijos plokščiakalnio rytinio pakraščio, besidriekiančio Atlanto vandenyno pakrante, pavadinimas. Tęsiasi ~1500 km, nuo Espirito Santo šiaurėje iki Santa Katarinos pietuose. Kartais Sera do Marui priskiriami ir Sera Žeralo kalnai Pietų Rio Grandėje. Vietomis kalnagūbris leidžiasi tiesiai į jūrą ir sudaro priekrantės salas (Iljabela ir kt.). Būdingas aukštis – 500–1300 m, aukščiausia vieta siekia 2255 m (Kaledonijos k.). Sudarytas daugiausia iš 60 mln. metų senumo kristalinių uolienų.
Sera do Maro šlaitai apaugę drėgnaisiais tropiniais miškais[1] (vadinamieji Atlanto miškai), tačiau amžių bėgyje didelė jų dalis iškirsta. Išlikę masyvai įtraukti į nacionalinius parkus, rezervatus. Regione esančios 25 saugomos teritorijos (iš viso 470 000 ha) yra įtrauktos į pasaulio paveldo objektų sąrašą kaip Atlanto miškų pietryčių rezervatai.
-
Pakrantės skardžiai Ubatubos apylinkėse
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 387 psl.