Apskritalapė saulašarė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Drosera rotundifolia
Apskritalapė saulašarė (Drosera rotundifolia)
Apskritalapė saulašarė (Drosera rotundifolia)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Rosidae)
Šeima: Saulašariniai
(Wikispecies-logo.svg Droseraceae)
Gentis: Saulašarė
(Wikispecies-logo.svg Drosera)
Rūšis: Apskritalapė saulašarė
(Wikispecies-logo.svg Drosera rotundifolia)
Binomas
Drosera rotundifolia
Linnaeus, 1753
Apskritalapės saulašarės paplitimo arealas
Apskritalapės saulašarės paplitimo arelas

Apskritalapė saulašarė (lot. Drosera rotundifolia, angl. Common sundew, Round-leaved sundew, vok. Rundblättriger Sonnentau) – saulašarinių (Droseraceae) šeimos, saulašarių genties vabzdžiaėdis augalas.

Daugiametis, 10-25 cm aukščio žolinis augalas. Lapai prisiglaudę prie žemės, sutelkti skrotelėje. Lapalakštis apskritas arba ovalinis, jo viršutinė pusė padengta liaukiniais plaukeliais. Žiedstiebiai 1-3, belapiai, ploni. Žiedai maži, sukrauti kekiškame žiedyne, vainiklapiai balti. Vaisius – pailga, lygi dėžutė. Sėklos iki 1,5 mm ilgio, verpstiškos, rudos.

Žydi liepos-rugpjūčio mėn. Sėklos subręsta rugpjūčio – rugsėjo mėn. Dauginasi sėklomis. Auga durpynuose, užpelkėjusiose pievose, kimininėse pelkėse.

Auga neturtingame maisto medžiagomis substrate. Augalas azotinių medžiagų gauna iš įvairių vabzdžių, kuriuos suvirškina. Ant lapo nutūpęs smulkus vabzdys sudirgina liaukingus plaukelius, kurie užsilenkia ir apgaubia vabzdį. Po to liaukutės išskiria į pepsiną panašų fermentą, kuris per vieną ar kelias dienas suvirškina vabzdį. Po to liaukiniai plaukeliai vėl išsitiesia ir laukia naujos aukos.

Paplitusi Šiaurės Europoje, Šiaurės Amerikoje, Japonijoje, sutinkama ir Naujoje Gvinėjoje.

Vaistinė žaliava[taisyti | redaguoti kodą]

Vaistams vartojama visa antžeminė dalis. Ji pjaunama saulašarėms žydint. Žaliavoje yra 4,4 % cukrų, 1,5 % tanino, 5 % mineralinių medžiagų (silicio, geležies, magnio, fosforo, natrio, kalcio, mangano), gleivių, rauginių medžiagų, pigmentų, 0,1-1,0 % naftochinonų, drozerono ir plumbagino, askorbino rūgšties, organinių rūgščių (citrinos, vyno, gintaro, obuolių).


Commons-logo.svg Vikiteka: Apskritalapė saulašarė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka