Rauginės medžiagos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Rauginės medžiagos yra grupė organinių cheminių medžiagų, daugiausia aromatinių junginių. Rauginės medžiagos natūraliai kaupiasi augaluose, kurie dėl to vadinami rauginiais augalais.

Junginiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rauginės medžiagos paprastai yra amorfinės, turi rūgščią reakciją. Jos lengvai oksiduojasi ir ruduoja atvirame ore. Plačiausiai žinoma rauginė medžiaga yra taninas.

Rauginiai augalai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rauginės medžiagos išskiriamos iš augalų. Jos būna susikaupusios žievėje, medienoje, šaknyse, lapuose, vaisiuose. Plačiau žinomi tokie rauginiai augalai (kuriuose kaupiasi rauginės medžiagos): rabarbarai, sidabražolės (šaknyse); ąžuolai (medienoje); akacijos, gluosniai, maumedžiai (žievėje); pūkeniai, žagreniai, arkliauogės (lapuose); granatmedžiai (vaisiuose). Raugines medžiagas žmogus nesunkiai pajunta dėl specifinio „sutraukiančio“ skonio.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rauginės medžiagos pasižymi ypatingai naudinga savybe: jos raugina odą ir kailius, tai yra paveikia negyvą gyvūno odą taip, kad ji negenda ir išdžiūvusi nesukietėja. Kai kurios vaistažolės turi rauginių medžiagų, kurių surišančios savybės panaudojamos įvairiems negalavimams gydyti (viduriavimas, kraujavimai).