Apmąstymai ir pašnekesiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Konfucijus

Apmąstymai ir pašnekesiai (trad. kin.: 論語; supapr. kin.: 论语; pinyin: Lún Yǔ) - Konfucijaus bei jo mokinių pasisakymus, darbus, diskusijas aprašantis veikalas, vienas iš klasikinių kanoninių konfucianistinių veikalų. Kiniškas pavadinimas pažodžiui reiškia "[Konfucijaus] ištarmių aptarimas". Angliškai verčiama "The Analects". Manoma, kad šis veikalas parašytas Pavasarių ir rudenų bei Kariaujančių valstybių laikotarpiais (apie 479 - 221 m. pr. m. e.).

Lietuviški leidimai:

  • Konfucijus. "Apmąstymai ir pašnekesiai" (vertimas iš vokiečių k., Zita Mažeikaitė), Vilnius : Pradai, 1994. Antrasis leidimas: Vilnius : Pradai, 1997.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

"Apmąstymai ir pašnekesiai" parašyti daugmaž per trisdešimt - penkiasdešimt metų. Pradėti rašyti turbūt Pavasarių ir rudenų, baigti - Kariaujančių valstybių laikotarpiu (šie laikotarpiai sudaro vadinamąjį "Rytų Džou" periodą). Tačiau tiksli "Apmąstymų" baigimo data nėra žinoma. Panašiai kaip ir Sokrato ištarmės "Valstybėje", į kurias Platonas įpynė savo paties filosofijos, "Apmąstymus" tikriausiai užrašė Konfucijaus mokiniai bei jų mokiniai.

"Apmąstymų ir pašnekesių" skyriai sugrupuoti pagal temas, tačiau nėra taip, kad per visus skyrius eitų viena idėjų grandinė. Galima net teigti, kad skyriai išsidėstę bet kaip ir vienas su kitu temos prasme visiškai nesusiję. Be to, pagrindinės temos kartojasi skirtinguose skyriuose, kartais net taip pat suformuluotos. Todėl yra manančių, kad knyga yra ne vieno, o daugelio žmonių darbas. Tačiau paskutiniai "Apmąstymus" redagavo, ko gero, vieno geriausių Konfucijaus mokinių Dzengdzi (曾子 Zengzi) mokiniai.

Vakarų Han pabaigoje imperatoriaus Čeng (Cheng) mokytojas Džang Ju (張禹/张禹 Zhang Yu) sujungė iki tol vartotas dvi "Apmąstymų" versijas, vadinamas Lu ir Či (Qi). Naujoji versija yra panaši į tą, kurią turime šiandien.

Reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo pat Konfucijaus laikų "Apmąstymai" darė didelę įtaką Kinijos, vėliau - ir kitų Rytų Azijos šalių filosofijai bei moralinėms vertybėms. Kaip ir kituose trijuose kanonuose iš vadinamosios "Keturknygės" (žr. konfucianizmas), "Apmąstymuose" buvo kalbama apie pagrindines konfucianistines vertybes: ritualą (禮/礼), teisingumą (義/义), ištikimybę (忠), sūniškąjį nuolankumą (孝), žmogiškumą (仁).

Beveik du tūkstančius metų "Apmąstymai ir pašnekesiai" buvo kinų intelektualų išsilavinimo pagrindas. Egzaminuose į valstybinę tarnybą iš kandidatų buvo tikimasi, kad jie mokės laisvai cituoti Konfucijų ir naudoti jo mintis savo rašiniuose.