Alpinė rozalija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Alpinė rozalija
Alpinė rozalija (Rosalia alpina)
Alpinė rozalija (Rosalia alpina)
Apsaugos būklė

Pažeidžiami (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
( Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
( Insecta)
Būrys: Vabalai
( Coleoptera)
Antšeimis: Lapgraužiniai
( Chrysomeloidea)
Šeima: Ūsuočiai
( Cerambycidae)
Pošeimis: Cerambycinae
( Cerambycinae)
Gentis: Rozalijos
( Rosalia)
Rūšis: Alpinė rozalija
( Rosalia alpina)
Binomas
Rosalia alpina
Linnaeus, 1758

Alpinė rozalija (Rosalia alpina) – ūsuočių (Cerambycidae) šeimos vabalas, aptinkamas Europos pietinėje dalyje.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dydis svyruoja nuo 15 iki 38 mm, patinai šiek tiek mažesni už pateles. Juodas, bet apaugęs tankiais plaukeliais, dėl kurių vabalo spalva varijuoja nuo pilkos iki mėlynos ir tarnauja kaip kamufliažas. Antsparniai su 3 juodom dėmėm. Antenos iš 11 narelių, ilgos, su juodų plaukų kuokšteliais. Patinų antenos dvigubai viršija kūno ilgį, patelių antenos siekia kūno ilgį.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lerva daugiausia vystosi po džiūstančių bukų (kartais guobų, skroblų, liepų, kaštainių) žieve ir medienoje. Generacijos trukmė nuo 2 iki 3 metų.

Suaugėliai birželio – rugsėjo mėnesiais, minta medžių sula, kartais tupia ant įvairių žiedų. Trindami galines kojas į antsparnius leidžia čirškiantį garsą.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vakarinė ir pietinė Europa, Kaukazas, Užkaukazė, Artimieji Rytai.

Apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1986 m. buvo įrašytas į Tarptautinę raudoną knygą kaip grėsmingai nykstanti (Endangered) rūšis. 1996 m. statusas pakeistas į pažeidžiamus (Vulnerable).[1]

Taip pat įrašytas į ES Buveinių Direktyvos II-ą priedą kaip prioritetinė rūšis.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „IUCN Red List - Rosalia alpina“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2012-03-24.[neveikianti nuoroda]
  2. „Tarybos direktyva dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2012-03-24.