Algimantas Brazaitis
| Algimantas Brazaitis | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1932 m. vasario 8 d. Barzdai, Šakių apskritis |
| Mirė | 2020 m. vasario 26 d. (88 metai) Vilnius |
| Tėvas | Natanas |
| Veikla | partinis veikėjas, žurnalistas |
| Partija | 1952 m. SSKP |
| Alma mater | 1962 m. Vilniaus aukštoji partinė mokykla |
Algimantas Jonas Brazaitis (1932 m. vasario 8 d. Barzduose, Šakių apskritis – 2020 m. vasario 26 d. Vilniuje) – sovietinis partinis veikėjas, žurnalistas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dirbo pedagoginį, kultūrinį ir komjaunimo darbą. 1952 m. pašauktas į sovietinę armiją, baigė Tolimosios aviacijos karo mokyklą, tarnavo šios aviacijos daliniuose. 1956 m. grįžo į Lietuvą ir karjerą darė komjaunimo bei partiniame darbe. Studijavo Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje, Vilniaus pedagoginiame institute, kvalifikaciją kėlė vadovaujančiųjų darbuotojų kursuose prie Maskvos visuomeninių mokslų akademijos ir Maskvos liaudies ūkio akademijos.
1962–1967 m. LKP CK instruktorius, sektoriaus vedėjas, kuruojantis kultūros įstaigų veiklą. 1967–1972 m. LSSR MT kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas, kuruojantis kultūros žinybų bei kūrybinių sąjungų veiklą. 1968–1972 m. LSSR MT aparato profsąjungos vietos komiteto pirmininkas, Valstybinių įstaigų profsąjungos respublikinio komiteto narys. 1967–1972 m. Dainų švenčių organizacinio komiteto sekretorius, 1972–1988 m. šio komiteto narys.
1972–1978 m. Kauno miesto tarybos deputatas. 1972–1979 m. LKP Kauno miesto komiteto II-asis sekretorius. 1973–1988 m. „Žinijos“ draugijos valdybos narys. 1973–1998 m. Kultūrinių ryšių su užsienio šalimis draugijos valdybos narys, Lietuvos-Vengrijos draugystės draugijos pirmininkas. 1974–1989 m. LKP revizinės komisijos narys, LKP ideologinės komisijos narys. LKP XX suvažiavimo redakcinės komisijos pirmininkas. Nuo 1979 m. LSSR Valstybinio kinematografijos komiteto pirmininkas. Nuo 1981 m. LKP revizijos komisijos narys. 1980–1990 m. dvi kadencijas Šilutės rajone buvo LSSR AT deputatas.[1]
1988 m. panaikinus Kinematografijos komitetą paskirtas Vyriausiosios valstybinių paslapčių spaudoje saugojimo valdybos prie LSSR Ministrų Tarybos (Glavlito) viršininku. Nemažai nuveikė išviešinant šios įstaigos darbą ir naikinant cenzūros suvaržymus. 1989 m. Spaudos įstatymo ruošimo komisijos narys.[2] 1989 m. jo iniciatyva įkurta Spaudos kontrolės valdyba, kuri atsiskyrė nuo SSRS Glavlito ir sunormino Lietuvos žiniasklaidos veiklą sutinkamai su įsigaliojusiu Lietuvos SSR Spaudos įstatymu. 1989–1990 m. LSSR AT nepriklausomybės atkūrimo komisijos narys. Iš LKP išstojo 1990 m. depolitizuojant Spaudos kontrolės valdybą. 1992 m. išėjo į pensiją, kurį laiką dirbo privačių laikraščių redakcijose. 1993–2007 m. Baltarusijos informacijų agentūros BELTA korespondentas Lietuvoje. 1995–1998 m. Lietuvos ūkio partijos steigimo iniciatyvinės grupės narys, šios partijos centrinės valdybos narys.
Parašė straipsnių apie viešumo problemas, politinį bei ekonominį gyvenimą Lietuvoje ir Baltarusijoje. Lietuvos spaudoje reiškėsi kaip kairiųjų pažiūrų žurnalistas, kritikuojantis liberalizmą ir konservatorius. 2013 m. elektroninių knygų leidykla išleido dvi memuarinio publicistinio pobūdžio A. Brazaičio knygas: „Pertvarkos sūkuriuose“ ir „Pertvarkos atspindžiai“.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1982 m. LSSR nusipelnęs kultūros veikėjas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vytautas Šemeta. Algimantas Brazaitis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 280
- ↑ https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/63127bc05a9911e5a9129f08109b20ec