Alfredas Bamesbergeris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Alfredas Bamesbergeris (vok. Alfred Bammesberger, g. 1938 m. rugsėjo 25 d. Miunchenas) – vokiečių kalbininkas, baltistas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1958-1962 m. studijavo Miuncheno ir Oksfordo universitetuose. 1968-1978 m. dėstė Freiburgo universitete. Nuo 1978 m. Eichštato katalikiškojo universiteto profesorius.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tiria indoeuropiečių kalbas, ypač germanų ir baltų kalbų žodžių darybą bei etimologiją. Su kitais redaguoja indoeuropeistikos žurnalą „Historische Sprachforschung“. Redagavo veikalą Laringalų teorija ir indoeuropiečių garsų bei formų sistemos rekonstrukcija (Die Laryngaltheorie und die Rekonstruktion des indogermanischen Laut-und Formensystems 1988 m.). 1996 m. Eichštato universitete organizavo tarptautinę baltistikos konferenciją.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Abstraktai baltų kalbose (Abstraktbildungen in den baltischen Sprachen), 1973 m.
  • Indoeuropiečių vardažodžio morfologija (Die Morphologie des indogermanischen Namens), 1980 m.
  • Germanų veiksmažodžio sistemos sandara (Der Aufbau des germanischen Verbalsystems), 1986 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Zigmas ZinkevičiusAlfredas Bamesbergeris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 594 psl.