Freiburgo universitetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Freiburgo universitetas
vok. Albert-Ludwigs-Universität Freiburg
lot. Alma Mater Alberto-Ludoviciana
Įkurtas1457 m.
TipasValstybinis
RektoriusKerstin Krieglstein
Darbuotojų4602 (akademikų)
2136 (administracijos darbuotojų)[1]
Studentų24 391[1]
VietaBreisgau Freiburgas, Vokietija
Svetainėwww.uni-freiburg.de
Freiburgo universitetas
Freiburgo universiteto Taikomųjų mokslų fakultetas

Freiburgo Alberto ir Liudvigo universitetas (vok. Albert-Ludwigs-Universität Freiburg) – universitetas Breisgau Freiburge, vienas seniausių Vokietijos universitetų. Studijuoja per 21 000 studentų (2006/2007 m.m. žiemos semestro metu – daugiau nei 22 000 studentų). Dirba 2 000 dėstytojų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Freiburgo universitetas įkurtas popiežiaus Kaliksto III iniciatyva 1457 m. kaip Albertina. Steigėjas – Vakarų Austrijos erchercogas Albertas VI. 1820 m. pavadintas Alberto ir Liudvigo vardu, Badeno didysis kunigaikštis Liudvigas garantavo universiteto finansavimą ir laikomas antruoju universiteto steigėju. Pirmasis Vokietijos universitetas, kuriame nuo 1900 m. galėjo studijuoti ir moterys. 19331934 m. universiteto rektoriumi buvo vokiečių filosofas Martinas Heidegeris.

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fakultetai
  • Aplinkos mokslų ir miškininkystės fakultetas
  • Biologijos fakultetas (su Botanikos sodu)
  • Chemijos, farmacijos ir žemės mokslų fakultetas
  • Ekonomikos ir vadybos fakultetas
  • Filologijos fakultetas
  • Filosofijos fakultetas
  • Matematikos ir fizikos fakultetas
  • Medicinos fakultetas (su universitetine klinika)
  • Technikos fakultetas (informatika ir mikrosistemų technika)
  • Teisės fakultetas
  • Teologijos fakultetas.

Freiburgo universitetui priklauso 7 mokslo tyrimų institutai ir moksliniai centrai, universitetinė klinika, įkurta 1931 m., biblioteka (3,5 mln. t., 38 000 skaitytojų). Leidžia „Freiburger Universitätsblätter“, „Uni-Aktuelt“.

Žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Universitete dėstė
Universitete studijavo

Konradas Adenaueris, Jozefas Gebelsas, Konstantinas Grevinkas, Karlas Jaspersas, Herbertas Markuzė,

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XVI–XVII a. universitete studijavo lietuvių didikų vaikų. 1575 m. į universitetą atvyko Mikalojus Dorohostaiskis, Stanislovas Zaremba ir Jeronimas Isakovičius su 4 palydovais, 1612 m. – Stanislovas, Venceslavas ir Mykolas Vaina su palyda. 1631 m. čia studijavo Jonas Karolis Chodkevičius. 1944–1948 m. bibliotekoje dirbo Konstantinas Avižonis. Po Antrojo pasaulinio karo universitete studijavo karo pabėgėlių lietuvių, 1948 m. – 168 lietuviai.[2]

Universitete studijavo

Pranas Gaida-Gaidamavičius, Vytautas Steponas Janavičius, Zinaida Nagytė–Katiliškienė, Emanuelis Levinas, Izolda Poželaitė-Davis,

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „Universität in Zahlen“. University of Freiburg (vokiečių). Nuoroda tikrinta 2020-05-20. Medical Center and Faculty of Medicine not included.
  2. Freiburgo universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 245 psl.

Koordinatės: 47°59′39″ š. pl. 07°50′49″ r. ilg. / 47.99417°š. pl. 7.84694°r. ilg. / 47.99417; 7.84694