Freiburgo universitetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Šis straipsnis apie Vokietijos universitetą Breisgau Freiburge, apie Šveicarijos universitetą skaitykite Fribūro universitetas

Freiburgo universitetas
vok. Albert-Ludwigs-Universität Freiburg
Siegel der Albert-Ludwigs-Universität Freiburg.svg
lot. Alma Mater Alberto-Ludoviciana
Įkurtas 1457 m.
Tipas Valstybinis
Rektorius Hansas Jochenas Šiveris
Fakultetai 11
Darbuotojų 5 760 (be klinikos), iš jų mokslininkų – 1 842 (be klinikos)[1]
Studentų 21 022 (2009 m.)[2]
Vieta Breisgau Freiburgas, Vokietija
Svetainė www.uni-freiburg.de
Freiburgo universitetas
Freiburgo universiteto Taikomųjų mokslų fakultetas

Freiburgo Alberto ir Liudvigo universitetas (vok. Albert-Ludwigs-Universität Freiburg) – universitetas Breisgau Freiburge, vienas seniausių Vokietijos universitetų. Studijuoja per 21 000 studentų (2006/2007 m.m. žiemos semestro metu – daugiau nei 22 000 studentų). Dirba 2 000 dėstytojų.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Freiburgo universitetas įkurtas popiežiaus Kaliksto III iniciatyva 1457 m. kaip Albertina. Steigėjas – Vakarų Austrijos erchercogas Albertas VI. 1820 m. pavadintas Alberto ir Liudvigo vardu, Badeno didysis kunigaikštis Liudvigas garantavo universiteto finansavimą ir laikomas antruoju universiteto steigėju. Pirmasis Vokietijos universitetas, kuriame nuo 1900 m. galėjo studijuoti ir moterys. 19331934 m. universiteto rektoriumi buvo vokiečių filosofas Martinas Heidegeris.

Struktūra[taisyti | redaguoti kodą]

Fakultetai
  • Aplinkos mokslų ir miškininkystės fakultetas
  • Biologijos fakultetas (su Botanikos sodu)
  • Chemijos, farmacijos ir žemės mokslų fakultetas
  • Ekonomikos ir vadybos fakultetas
  • Filologijos fakultetas
  • Filosofijos fakultetas
  • Matematikos ir fizikos fakultetas
  • Medicinos fakultetas (su universitetine klinika)
  • Technikos fakultetas (informatika ir mikrosistemų technika)
  • Teisės fakultetas
  • Teologijos fakultetas.

Freiburgo universitetui priklauso 7 mokslo tyrimų institutai ir moksliniai centrai, universitetinė klinika, įkurta 1931 m., biblioteka (3,5 mln. t., 38 000 skaitytojų). Leidžia „Freiburger Universitätsblätter“, „Uni-Aktuelt“.

Žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Universitete dėstė
Universitete studijavo

Konradas Adenaueris, Jozefas Gebelsas, Konstantinas Grevinkas, Karlas Jaspersas, Herbertas Markuzė,

Lietuviai[taisyti | redaguoti kodą]

XVIXVII a. universitete studijavo lietuvių didikų vaikų. 1575 m. į universitetą atvyko Mikalojus Dorohostaiskis, Stanislovas Zaremba ir Jeronimas Isakovičius su 4 palydovais, 1612 m. – Stanislovas, Venceslavas ir Mykolas Vaina su palyda. 1631 m. čia studijavo Jonas Karolis Chodkevičius. 19441948 m. bibliotekoje dirbo Konstantinas Avižonis. Po Antrojo pasaulinio karo universitete studijavo karo pabėgėlių lietuvių, 1948 m. – 168 lietuviai.[3]

Universitete studijavo

Pranas Gaida-Gaidamavičius, Vytautas Steponas Janavičius, Zinaida Nagytė–Katiliškienė, Emanuelis Levinas, Izolda Poželaitė-Davis,

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Universiteto duomenys
  2. Universiteto statistika (WS 2008/09)
  3. Freiburgo universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 245 psl.

Koordinatės:47°59′39″N 07°50′49″E / 47.99417°N 7.84694°E / 47.99417; 7.84694

Commons-logo.svg Vikiteka: Freiburgo universitetas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka