Alarikas I

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Alarikas I
Vestgotų karalius
02-ALARICO.JPG
Baltungų dinastija
Gimė: 370
Mirė: 410
Vestgotų karalius
Valdė: 395-410
Pirmtakas: Fritigernas
Įpėdinis: Ataulfas
Commons-logo.svg Vikiteka: Alarikas IVikiteka

Alarikas I (kitaip Alarichas, Alareiks gotiškai, Alarik ar Alarich dabartinėse germanų kalbose, Alaricus lotyniškai, Alarico itališkai, portugališkai, ispaniškai, apie 370410 m.) – visigotų karalius, labiausiai žinomas kaip karo vadas, užkariavęs Romos miestą.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė apie 370 metus prie Dunojaus žiočių Peuce saloje, 375 metais tapo visigotų karaliumi. Iš tiesų tik norėjęs apgyvendinti savo žmones Romos imperijoje, jis galiausiai nusiaubė miestą, sužlugdydamas Romos valdžią vakaruose.

Alarikas, kurio vardas paraidžiui reškia „visų karalius“ gimė Baltų dinastijoje, laikomai antra po Amalų dinastijos tarp gotų karių. Jis priklausė vakarų gotų atšakai, vizigotams. Jo gimimo metu vizigotai gyveno dabartinėje Bulgarijoje, toli nusigavę nuo pelkėtų Dunojaus žiočių, kad iš stepės neatsektų jų priešai hunai. 378 metais dalyvavo Andrianopolio mūšyje su Rytų Romos imperija.

Alariko laidojimas Busento upės dugne. 1895 litografija
Alarikas I
Gimė: 370 Mirė: 410
Karališkieji titulai
Laisvas
Paskutinis titulo turėtojas
Athanarikas
Vestgotų karalius
395–410
Po to:
Ataulfas