Akromegalija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Veido akromegalija

Akromegalija (acromegaliagr. akros 'aukščiausias, kraštinis' + gr. megas, kilm. megalu 'didelis') – endokrininė liga, atsirandanti dėl suintensyvėjusio augimo hormono somatotropino gaminimo.

Ligai būdingas veido, galūnių kaulų bei minkštųjų audinių padidėjimas. Dažniausiai akromegalijos priežastis – hipofizės auglys, rečiau – somatotropiną gaminantys plaučių, kasos augliai. Dažniau liga pasireiškia 20–40 m. žmonėms. Pirmiausia pasikeičia, šiurkštėja veido bruožai: atsikiša apatinis žandikaulis, sustorėja lūpos, nosis, didėja ausys, liežuvis, plaštakos ir pėdos, užkimsta balsas. Pasitaiko, kad atsiranda galvos, raumenų skausmų, pablogėja rega, atmintis. Sustorėja, patamsėja oda. Sutrinka lytinių liaukų, antinksčių, skydliaukės veikla, neretai kraujyje padidėja cukraus kiekis (cukrinis diabetas).

Gydoma jonizuojančiąja spinduliuote, vaistais, operacija.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Akromegalija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001