Galūnė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Galūnė – gyvūnų kūno (liemens, galvos ir pan.) porinės ataugos, paprastai tiesiogiai judinamos raumenų (kartais – hidrauliškai, skysčio slėgio).
Galūnėmis nėra laikomi galva, uodega, lyties organai. Galūnėmis dažnai nelaikomi galvakojų čiuoptuvai, dygiaodžių ambulakrinės kojelės ir spinduliai. Anglų kalboje terminas angl. limb 'galūnė' kartais reiškia ir galvakojų čiuoptuvą, ir kibias kai kurių beždžionių uodegas.

Galūnes turi žieduotosios kirmėlės, nariuotakojai ir jiems giminingos grupės (lėtūnai, onichoforai), stuburiniai.

Galūnių funkcijos:

  • atraminė – ant galūnių stovima (nariuotakojų, sausumos stuburinių kojos),
  • judėjimo (lokomocijos) – galūnėmis vaikščiojama, bėgiojama, šokinėjama, laipiojama, šliaužiojama, plaukiojama, skraidoma,
  • ėmimo ir manipuliavimo – pvz., galūne (ranka imami objektai, kilnojami, mėtomi ir pan.
  • maisto apdorojimo:
    • prilaikymas – galūnėmis maistas prilaikomas kol graužiamas (pvz., vėžių žandikojai),
    • graužimas – pakitusios galūnės tapusios burnos aparato dalimis (žandais), kuriomis maistas smulkinamas.
    • nuodų ir/ar virškinimo sulčių suleidimas – į grobį suleidžiami nuodai (vorų chelicerai).
  • jutimo – galūnės naudojamos kaip jutimo organai
    • lytėjimo – galūnė yra lytėjimo organas. Pvz., ranka ar vėžio antena apčiuopiami daiktai tamsoje.
    • uoslės – nariuotakojų antenos yra uoslės organai
    • kitokio jutimo – kai kurie vabzdžiai kojomis jaučia skonį, kojose turi klausos organus.
  • atakos ar gynybos – kaip ginklas naudojami nagai, kanopos ir pan.
  • rausimo – galūnėmis rausiami urvai, išsikasamas maistas ir pan.
  • kvėpavimo – kai kurių vėžiagyvių antenos turi žiaunas.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]