Agatirsai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Agatirsai – Herodoto „Istorijoje“ (V a. pr. m. e.) minima tauta, gyvenusi kažkur Transilvanijos regione (į šiaurę nuo Dunojaus). Ribojosi su neurais, andtofagais ir melanchenais. Pasak graikų istoriko, agatirsai kūną ir plaukus dažė mėlynai, mėgo dabintis auksiniais papuošalais, tatuiruotėmis. Neprisijungė prie skitų koalicijos prieš persus. Vertėsi žemės ūkiu, buvo karingi.

Agatirsus vėliau mini Pomponijus Mela ir Plinijus Vyresnysis, vardindami Ponto stepės gentis, Plinijus pamini agatirsų mėlynus plaukus. Vėliau gentis pasitraukė į šiaurę ir Ptolemėjaus pažymėta tarp Vyslos ir Dniepro.

Agatirsų kilmė ar tolesnė etnogenezė nėra žinoma. Dažniausiai priskiriami trakams arba skitams, siejami su Juodojo miško kultūra[1]. Galbūt vėliau asimiliavosi su dakais[2]. Gintaras Beresnevičius sieja agatirsus su baltais (pirmiausia jotvingiais) ar kaip padariusiais didelę įtaką pietinėms baltų gentims[3].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]