Adomas Bartuševičius
| Adomas Bartuševičius | |
|---|---|
| Gimė | 1790 m. gruodžio 12 d. Jieznas, Trakų apskritis |
| Mirė | 1881 m. lapkričio 7 d. (90 metų) Panemunio dvare, Nemajūnai |
| Palaidotas (-a) | Nemajūnų kapinėse |
| Tėvas | Vincentas Bartuševičius |
| Motina | Kotryna Michalkevičiūtė Bartuševičienė (1755-1813) |
| Sutuoktinis (-ė) | Dominyka Jodkovska Bartuševičienė (1806-1842) |
| Vaikai | Vaclovas, Adomas, Valerija |
| Veikla | Birštono kurorto steigėjas, 1863 m. sukilimo dalyvis |
| Parašas | |
| |
Adomas Bartuševičius (1790 m. gruodžio 12 d. Jiezne, Trakų apskr. – 1881 m. lapkričio 7 d. Panemunio dvare, Nemajūnuose) – Birštono kurorto steigėjas.[1][2] 1863 m. sukilimo dalyvis.[3]
Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Adomas Bartuševičius gimė 1790 m. gruodžio 12 d. Jiezne, buvusios Jelenskio kuopos leitenanto Vincento Bartuševičiaus ir jo žmonos Kotrynos šeimoje.[3] 1834 m. Jiezno bažnyčioje Adomas Bartuševičius vedė bajoraitę Dominyką Jodkovskytę, Jodkovskių Pranciškaus ir Onos dukterį.[4] Po santuokos Adomas Bartuševičius pirko Panemunio dvarą, stovėjusį prie Nemuno įlankos, už poros kilometrų nuo Nemajūnų miestelio.[5] Turėjo namą Vilniuje, Stanislovo Skapo gatvėje.[6] Čia susilaukė vaikų: 1836 m. Vaclovo Bartuševičiaus, 1838 m. Adomo Dominyko Bartuševičiaus ir dukters Valerijos Bartuševičiūtės pagal vyrą Mendziblockos. Anksti mirus žmonai Dominykai, 1842 m., vaikų auklėjimo našta teko tėvui Adomui. Adomas Bartuševičius-Narsuolis jo provaikaitis.[3]
Birštono kurorto įsteigimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1854 m. Adomas Bartuševičius bei gydytojas Benediktas Bilinskis gavę leidimą steigti Birštono kurortą tapo šio kurorto steigėjais. Tais pačiais metais jie sudarė sutartį su Birštono bažnyčios administratoriumi dėl mineralinių šaltinių (17 ha) nuomos dvylikai metų. Buvo pradėtos statyti pirmosios gydyklos.[2][7][8][9][10][11][12][13]
Dalyvavimas 1863 m. sukilime[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dar prieš 1863 m. sukilimą Adomas Bartuševičius savo dvare organizuodavo bajorų susirinkimus, platino draudžiamą spaudą. 1863 m. sukilimą aktyviai rėmė.[3] Visi trys jo vaikai: Vaclovas Bartuševičius, Adomas Dominykas Bartuševičius ir Valerija buvo 1863 m. sukilimo dalyviai, sūnūs ir organizatoriai Trakų apskrityje.[1] Adomas Bartoševičius kartu su sūnumi Vaclovu Pelėšiškėse 1863 m. balandžio-liepos mėnesiais sužeistiems sukilėliams buvo įsteigę slėptuvę-ligoninę. Adomo Bartuševičiaus sūnūs Vaclovas Bartuševičius ir Adomas Dominykas Bartuševičius po 1863 m. sukilimo buvo paskelbti ieškomais asmenimis visoje Rusijos imperijoje, jie pasitraukė į Vakarus, į Paryžių.[3]
Adomas Bartuševičius 1864 m. buvo kalintas Trakų kalėjime, tardomas. Jį paleidus iš kalėjimo 1864 m. lapkričio mėn., raportas apie tai buvo siųstas pačiam generalgubernatoriui Michailui Muravjovui.[14]
Prieš Adomą Bartuševičių po 1863 m. sukilimo daugybę metų Trakų žandarmerijos buvo vykdomas politinis sekimas. 1877 m. Adomas Bartuševičius buvo apkaltintas draudžiamos literatūros platinimu ir prieš jį (1877–1879 m.) politinis sekimas buvo sustiprintas. Šis sekimas vykdytas iki pat jo mirties.[15]
Adomas Bartuševičius mirė 1881 m. lapkričio 7 d. Panemunio dvare nuo plaučių uždegimo. Palaidotas Nemajūnų kapinėse.[3]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Maria Konopka. Adam Dominyk Bartoszewicz, redaktor, księgarz i wydawca lwowski, Krakow, 1995, p. 9. ISBN 83-86841-01-X.
- ↑ 2,0 2,1 Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2017-06-26 aktas Nr. KPD -SK-342.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 Dr. Irma Randakevičienė. Bartuševičiai – vieni 1863 m. sukilimo Trakų apskrityje organizatorių. [1]
- ↑ Dr. Irma Randakevičienė. Trakų Jodkovskiai. [2]
- ↑ Zygmunt Gloger. Pisma rozproszone. Tom 1, 1863-1876, Bialystok, 2014, p.300, 303. [3]
- ↑ Stanislovas Moravskis. Iš visur po truputį. II dalis. Broliai bajorai. Atsiskyrėlio gavenda. Parengė ir iš lenkų kalbos vertė Reda Griškaitė, Vilniaus dailės akademijos leidykla, Vilnius, 2016. ISBN 978-609-447-196-4.
- ↑ Andrzej Kierzek, Jadwiga Kuciel-Lewandowska, Małgorzata Paprocka-Borowicz, Andrzej Pozowski, Przemysław Rejman. Rozwój lecznictwa uzdrowiskowego w Birsztanach do 1939 roku. Birsztańscy lekarze w XIX i pierwszej połowie XX wieku. annales academiae medicae stetinensis roczniki Pomorskiej akademii medycznej w Szczecinie, 2013, 59, 1, 137–147, p. 139. [4] Archyvuota kopija 2020-03-03 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Zygmunt Gloger. Pisma rozproszone. Tom 1, 1863-1876, Bialystok, 2014, p.300, 303. [5]
- ↑ Birštono turizmo informacijos centro pateikta informacija apie Adomą Bartuševičių [6]
- ↑ Birštono muziejaus pateikta informacija apie Adomą Bartuševičių [7] Archyvuota kopija 2020-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Lietuvos savivaldybių kronikoje pateikta informacija apie Adomą Bartuševičių.[8]
- ↑ Adomo Dominyko Bartuševičiaus nekrologas 1886 m. žurnale „Klosy", p.15-16, kuriame pirma pastraipa paskirta Adomui Bartuševičiui. [9]
- ↑ Vytautas Kuzmickas. 1863-ieji Verknės ir Nemuno krašte: kovos, viltys ir netektys (I-XIII). [10], [11], [12], [13], [14], [15], [16], [17], [18], [19], [20], [21], [22]
- ↑ 7. Dr. Irma Randakevičienė. 1863 m. sukilimas Trakų apskrityje ir politinių bylų tyrimai. [23]
- ↑ Dr. Irma Randakevičienė. 1863 metų sukilimo represija – politiniai sekimai. [24]