AKTH

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Adrenokortikotropinis hormonas (AKTH) – pasmegeninės liaukos tolimosios (distalinės) dalies (adenohipofizės) kortikotropinių ląstelių gaminamas hormonas. Šios ląstelės pirmiausia pagamina propriomelanokortikotropiną (PoMKT), kuris skyla į AKTH, lipotropinus, MSH (melanocitus stimuliuojantis hormonas), endorfinus.

Per parą žmogaus organizme yra išskiriama 5-25 mg AKTH, o stipraus streso metu – 10 ar 20 kartų daugiau.[1]


AKTH funkcijos:

  • Skatina antinksčių žievės ląstelių augimą ir brendimą;
  • Skatina antinksčių žievės hormonų, ypač gliukokortikoidų (kortizolio, kortikosterono), taip pat mineralkortikoido aldosterono sintezę ir sekreciją;
  • Veikia odos pigmentaciją;
  • Dalyvauja angliavandenių, baltymų, riebalų apykaitoje. AKTH suaktyvina riebalų sunaudojimą organizme (dėl to sumažėja jų atsargos kepenyse): AKTH jungiasi su antinksčių žievės ląstelių membranose esančiais receptoriais (mažo ir didelio tankio lipoproteinais), riebalai pinocitozės būdu patenka į ląstelės vidų, juos veikia lizosomų fermentai, cholesterolio esteriai skyla į cholesterolį ir riebalų rūgštis. Cholesterolis panaudojamas gliukokortikoidų sintezei, steroidinių hormonų sintezei, antinksčių žievės ląstelių augimui, brendimui.

AKTH sekreciją skatina:

  • Liberinai (skatina PoMKT susidarymą);
  • Stresas;
  • Sumažėjęs kraujo kiekis;
  • Skausmas (veikia pasmegeninę liauką).

AKTH sekreciją slopina:

  • Gliukokortikoidai, nes jie slopina liberinų sintezę.

Beta – lipotropinas, susidaręs skilus propriomelanokortikotropinui:

  • Aktyvina riebalinio audinio lipazę – skatina riebalų skilimą;
  • Skyla į 3 fragmentus: gama – lipoproteiną, beta – melanotropiną ir beta – endorfiną (jo poveikis panašus į morfino poveikį);
  • Jį gamintis skatina stresas, skausmas --> jis sukelia natūralų nuskausminimą.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Fiziologijos žodynas. Šiauliai: Liucijus, 2004, 8 p. ISBN 9955-564-63-6.