Aldosteronas
Aldosteronas – antinksčių žievės išskiriamas hormonas, mineralkortikoidas. Reguliuoja mineralinių medžiagų, tokių kaip natrio ir kalio jonai, koncentraciją kraujyje, kraujospūdį, keisdamas inkstų nefronų sienelių pralaidumą atitinkamiems jonams. Hormonas atlieka esminį vaidmenį reguliuojant natrio apykaitą inkstuose, seilių ir prakaito liaukose, taip pat žarnyne.[1]
Aldosteronui patekus į kraują, padidėja distalinio vingiuotojo nefrono kanalėlio sienelių pralaidumas Na+ jonams. Tuomet iš pirminio šlapimo į kraują aktyviai įsiurbiama daugiau natrio jonų, paskui kuriuos difuzijos būdu pagal koncentracijos gradientą juda ir vanduo. Dėl to padidėja kraujospūdis. Priešingai aldosteronui veikia prieširdžių natriuretinis hormonas.
Aldosterono išskyrimą į kraują reguliuoja renino-angiotenzino sistema. Sumažėjus kraujospūdžiui, aparatas, esantis aferentinės arteriolės ir distalinio vingiuotojo kanalėlio sąlyčio vietoje išskiria reniną. Reninas skatina kepenyse gaminamo baltymo angiotenzinogeno vertimą angiotenzinu I, kuris veikiamas plaučiuose gaminamo fermento virsta angiotenzinu II. Angiotenzinas II savo ruožtu skatina antinksčių žievę išskirti aldosteroną, padidinantį kraujo spaudimą. Tai vienas iš pavyzdžių, kai organizmo funkcijos reguliuojamos neigiamu grįžtamuoju ryšiu – sumažėjus kraujospūdžiui, jis nedelsiant padidinamas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Keiko Arai, MD, Nektaria Papadopoulou-Marketou, MD, PhD, and George P. Chrousos, MD. Aldosterone Deficiency and Resistance. Nih.gov (tikrinta 2022-11-01).