Ačioliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ačioliai
Ačiolių vaikai
Ačiolių vaikai
Gyventojų skaičius 800 000
Populiacija šalyse Uganda, Pietų Sudanas
Kalba (-os) ačiolių
Religijos katalikybė, protestantizmas, islamas
Giminingos etninės grupės kitos luo tautos

Ačioliai (acoli, acholi) – Afrikos tauta, gyvenanti žemyno vidurio rytuose, Ugandos šiaurėje ir Pietų Sudano pietuose. Populiacija – apie 800 000 žmonių (1998 m.). Kalba nilotų kalbų šeimai priklausančia ačiolių kalba.

Ugandos Ačiolilendas

Ačoliai gyvena taip vadinamame Ačiolilende, kultūriniame regione, kuris apima tris šiaurinius dabartinės Ugandos regionus: Gulu, Kitgumą ir Paderį, ir yra traktuojamas kaip Ugandos administracinis vienetas – subregionas. Taip pat ačiolių gyvenamos žemės apima Magvės apskritį Pietų Sudane.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Manoma, kad ačiolių protėviai prieš 300–400 metų atsikėlė iš Pietų Sudano teritorijų, ir čia įsitvirtindami daug kovojo su pietiniais kaimynais langais. Jie priklauso luo etnolingvistinei grupei. Skirtingai nei gandai ar ankoliai pietuose, ačioliai niekuomet nesukūrė vieningos valstybės, o XVII–XIX a. gyveno susiskaidę į smulkius gentinius junginius, vadovaujamus vadų rwot.

XIX a. pabaigoje ačiolių žemes nominaliai valdė Egipto chedivatas, ir jos buvo prijungtos prie Ekvatorijos provincijos. 19201962 m. ačiolių žemės priklausė Britų valdomam Ugandos protektoriatui. Skirtingai nei pietinėje Ugandos dalyje, britai neskatino politinio ar ekonominio vystymo ačiolių krašte. Ačioliai buvo naudojami kaip darbo jėga ir sudarė didelę dalį Ugandos armijos. Tai nulėmė, kad po Ugandos nepriklausomybės jie įgijo didelę karinę galią šalyje, ir dalyvavo vyriausybiniuose perversmuose. Vienas žymiausių buvo Tito Okelo perversmas 1985 m.

Iki šiol veikia separatistiniai ačiolių judėjimai prieš centrinę Ugandos valdžią (Alice Auma Šventosios dvasios judėjimas).

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Kiekvienas kaimas susideda iš kelių patrilinijinių giminių. Vienas didelis ar keli mažesni kaimai iš tradicinės giminės renka vadą. Verčiasi gyvulininkyste (avių, galvijų auginimu) ir žemdirbyste (auginami kukurūzai, sorgas, pupos, žemės riešutai). Prekiauja tabaku, medžioja ir žvejoja.[1]

Nors dauguma ačiolių priėmę krikščionybę ar islamą, senieji tikėjimai tebėra gajūs. Turi išvystytą literatūrinę tradiciją (Okot p’Bitek epinė poema „Lavino daina“).

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Ačioliai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001