...And Justice for All (albumas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
...And Justice for All
...And Justice for All viršelis
Metallica studijinis albumas
Išleistas 1988 m. rugpūčio 25 d.
Įrašytas 1988 m. sausis-gegužė
Žanras Thrash metal
Trukmė 65:35
Įrašų kompanija Elektra Recors
Prodiuseris Metallica, Flemming Rasmussen
Apžvalgos
Metallica chronologija
Garage Days Re-Revisited
(1987)
Metallica
(1991)

...And Justice for All yra ketvirtasis amerikiečių grupės Metallica studijinis albumas išleistas 1988 m. rugpjūčio 25 įrašų kompanijos Elektra. Tai pirmasis studijinis grupės albumas, kuriame grojo naujasis grupės bosistas Jason Newsted, pakeitęs Cliff Burton, žuvusį autokatastrofoje 1986 m.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

...And Justice for All yra paskutinis albumas neoficialioje Metallica albumų trilogijoje, kurios ankstesnės dalys buvo Ride the Lightning (1984) ir Master of Puppets (1986). Dainos šiame albume yra muzikaliai sudėtingiausios iš grupės thrash metal stiliaus kūrinių. Kaip ir ankstesniuose albumuose, dainų tekstai paliečia politiką ir socialines problemas. Tekstų autorius Džeimsas šiame albume savo pažiūras išreiškia be jokių užuolankų. Vis dėlto, nepaisant agresyvaus dainavimo, tekstai neskatina konfrontacijos bei nekelia revoliucinių idėjų. Anot būgnininko Lars Ulrich, šios idėjos paprasčiausiai atskleidžia grupės pažiūras bei interesus.

Nors dainų bei muzikos stilius buvo panašus į ankstesnius grupės albumus, pats skambesys turėjo nemažai savitumo. Ulrich'o būgnai įgavo aukštesnio tembro garsus, Hetfield'o gitarų skambesys buo taip pat pakoreguotas, akcentuojant aukštesnius bei žemesnius dažnius ir beveik visiškai atsisakant vidutinio dažnio garsų. Albumas ypač pasižymi tuo, kad bosinės gitaros skambesys yra beveik visiškai negirdimas. Tai dažnai aiškinama tuo, kad grupės senbuviai nelabai pasitikėjo neseniai prie jų prisijungusiu Newsted'u.

1989 Albumas buvo nominuotas Grammy apdovanojimui kaip Geriausias hard rock/metalo pasirodymas (Best Hard Rock/Metal Performance), tačiau apdovanojimas buvo skirtas Jethro Tull. 2007 metais Entertainment Weekly šį laimėjimą išrinko vienu iš 10 gėdingiausių momentų Grammy istorijoje [1]

"One" buvo pirmasis Metallica vaizdo klipas ir sulaukė daug kritikos iš grupės fanų, kurie vertino Metallica priešinimąsi MTV ir kitokiam metalo muzikos komercializavimui.

1990 metais grupė buvo apdovanota pirmuoju Grammy už dainą "One". Tai taip pat buvo pirmasis Grammy skirtas nominacijai Geriausias metalo pasirodymas (Best Metal Performance).

Albumas užėmė devintąją vietą 25 geriausių metalo albumų sąraše, paskelbtame IGN[2].

Albumas tęsia ankstesnių albumų madą, kurie buvo pradedami greita bei sunkia daina, kurią sekė titulinė daina. Ketvirtoji daina buvo sudėtinga baladė su greita pabaiga. Albumo pabaigoje – ilgas instrumentinis kūrinys.

Albumo atlikimas gyvai[taisyti | redaguoti kodą]

...And Justice for All dainų struktūra buvo tokia sudėtinga, kad grupei sunkiai pavykdavo jas sugroti tiksliai Damaged Justice turo koncertuose. Vėliau grupė daug kartų tvirtino, jog tai buvo viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių muzikos struktūra kitame grupės albume, "Metallica", buvo gerokai paprastesnė. 2007 m. birželio 28 d. koncerte Lisabonoje titulinė daina, ...And Justice for All, buvo sugrota pirmą kartą nuo 1989-ųjų, praėjus beveik 18 metų. Grupė šią dainą grojo ir kituose Sick of the Studio '07 turo koncertuose.

Nepaisant sudėtingumo, „One“ visą laiką išliko daina, kurią grupė groja beveik kiekviename koncerte, ją dažniausiai pradėdama įspūdingu pirotechnikos šou.

Dainų sąrašas[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "Blackened" (James Hetfield, Newsted, Lars Ulrich) – 6:42;
  2. "...And Justice for All" (Kirk Hammett, Hetfield, Ulrich) – 9:45;
  3. "Eye of the Beholder" (Hammett, Hetfield, Ulrich) – 6:30;
  4. "One" (Hetfield, Ulrich) – 7:25;
  5. "The Shortest Straw" (Hetfield, Ulrich) – 6:35;
  6. "Harvester of Sorrow" (Hetfield, Ulrich) – 5:45;
  7. "The Frayed Ends of Sanity" (Hammett, Hetfield, Ulrich) – 7:43;
  8. "To Live Is to Die" (Hetfield, Cliff Burton, Ulrich) – 9:48;
  9. "Dyers Eve" – (Hammett, Hetfield, Ulrich) 5:13.

Japoniškoje albumo versijoje taip pat pridėta daina "The Prince", grupės Diamond Head koveris. Daina pagal stilių visiškai nesiderino prie likusių albumo kūrinų. Ši daina vėliau buvo išleista Harvester of Sorrow single bei Garage Inc. koverių albume.

Albumo singlai[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. ""Grammy's 10 Biggest Upsets"." (http) EW.com. 2007. Nuoroda tikrinta February 13, 2007.
  2. [1]