Dagtis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Dagtis, knatas (neteikt.) – žvakėje, lempoje ar spingsulėje esantis siūlas ar juostelė (paprastai – degus), kuris dega, nes dega juo kylantis skystas ar išlydytas kuras. Tokie dagčiai degdami skleidžia šviesą.
Degančių spiritinių lempučių dagčių liepsna naudojama kaitinimui.

Atskira dagčių kategorija yra senovinių dagtinių šaunamųjų ginklų (arkebūzų, muškietų) dagčiai ir senovinių patrankų šovimo dagčiai.

Žvakių dagčiai[taisyti | redaguoti kodą]

Žvakių dagčiai paprastai būna žvakės centre. Uždegus dagtį pradžioje dega tik pats dagtis ir jį persunkęs kietas parafinas ar vaškas. Netrukus nuo karščio išsilydo greta esantis žvakės kuras ir susidaręs lydalas dagčiu kyla į degimo zoną ir palaiko degimą. Taip apie vietą, kur dagtis išeina iš degiosios žvakės medžiagos, susidaro išlydytos degiosios medžiagos „balutė“. Degančio ar degusio dagčio galiukas būna apanglėjęs. Jei degant dagtis darosi per ilgas, liepsna darosi mažiau ryški ir rūksta. Tuomet dagtis trumpinamas. Senovėje tam naudodavo specialias žnyples.

Žvakės paprastai turi vieną dagtį, bet kai kurios storos žvakės gali turėti kelius tolygiai išdėstytus dagčius.

Skysto kuro dagčiai[taisyti | redaguoti kodą]

Kita grupė įtaisų su dagčiais yra skystą kurą (aliejų ar kitus riebalus, žibalą, spiritą ir kt.) naudojančios spingsulės, lempos ir lemputės. Jos veikia lygiai taip pat kaip žvakių dagčiai, bet jose kuro nereikia išlydyti, nes jis ir taip skystas.
Dalis tokių įtaisų (pvz., žibalinės lempos) turi dagčio reguliatorių, kuriuo galima reguliuoti kyšančios dagčio dalies ilgį ir taip keisti liepsnos dydį. Ilgesnė kyšanti dalis leidžia vienu metu degti didesniam kuro kiekiui (didesnė ir šviesesnė liepsna), tačiau kai dagtis per ilgas liepsna ima rūkti (susidaro suodžiai), o pats dagčio galas nudega.

Ginklų dagčiai[taisyti | redaguoti kodą]

Dagtiniuose šautuvuose (arkebūzos) ir pistoletuose dagtis būna įtaisytas specialios svirtelės gale. Pasiruošus šaudyti toks dagtis būna uždegamas, kad rusentų. Šūviui išgauti spaudžiama svirtelė priliečia rusenantį dagčio galiuką prie parako lentynėlėje, ir parakas padegamas.

Ankstyvosios patrankos būdavo iššaunamos degančiu dagčiu, įtaisytu ant ilgos rankenos, paliečiant padegamąjį parako užtaisą specialioje patrankos vamzdžio drūtgalio angelėje.

Kiti padegamieji dagčiai[taisyti | redaguoti kodą]

Savotiškus dagčius naudoja cirko ir gatvių artistai, alsuojantys liepsna. T.y., jie išpučia smulkius degalų purslelius, kuriuos padega ranka laikomu padegikliu – strypu, kurio galas apsuktas specialiu audiniu ir atlieka dagčio funkciją.

Nedegamieji dagčiai[taisyti | redaguoti kodą]

Inžinerijoje dagčiais vadinami ir degimui neskirti dagčiai – pvz., į tepalo vonią panardintas siauras kaspinėlis, kurio vienas galas nuolat tepa besisukančias mašinos dalis. Tokių tepimo įtaisų veikimas pagrįstas tepalo kilimu dagčiu kaip ir žvakėje, tačiau pakilęs tepalas ne dega, kaip kad žvakėse ir spingsulėse, o sunaudojamas tepimui.