Žemyninė Venecija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žaliosios žemės (išskyrus dalį Istrijoje ir Dalmatijoje) - Žemyninė Venecija.

Žemyninė Venecija (it. Domini di Terraferma 'žemyniniai domenai', Stato da Tera 'žemyninė valstybė') - viena iš trijų Venecijos respublikos dalių, Venecijos žemės žemyninėje Italijoje (neskaitant paties Venecijos dožato).

Venecijos respubliką jos klestėjimo laikais sudarė 3 sudedamosios dalys:

  • Venecijos dožatas - pagrindinė Venecijos valstybės dalis.
  • Žemyninė Venecija - žemės žemyninėje Italijoje.
  • Jūrinė Venecija - žemės, atskirtos nuo pirmų dviejų Venecijos dalių jūra.

Žemyninę Veneciją sudarė užkariautos žemės Po baseine ir dabartiniame Veneto regione. Jos apėmė Venetą, Friulį ir dalį Lombardijos, apribotą Po upės, Ados upės, Alpių ir Karsto srities.

Žlugus Venecijos respublikai ir pasirašius Kampo Formijo sutartį (angl. Treaty of Campo Formio) Žemyninės Venecijos žemes kurį laiką valdė Napoleonas, kol 1797 m. Napoleonas perdavė ją Austrijai 1797 m. 1815 m. dauguma buvusios žemyninės Venecijos buvo prijungta prie Italijos karalystės, o kas liko - sudarė Lombardijos-Venecijos karalystę, pavaldžią Austrijos imperijai.