Žalėnai

Koordinatės: 54°55′41″š. pl. 22°31′58″r. ilg. / 54.9281°š. pl. 22.5327°r. ilg. / 54.9281; 22.5327 (Žalėnai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žalėnai
vok. Sallehnen, Sallen
Žalėnai
Žalėnai
54°55′41″š. pl. 22°31′58″r. ilg. / 54.9281°š. pl. 22.5327°r. ilg. / 54.9281; 22.5327 (Žalėnai)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Krasnoznamensko rajonas

Žalėnai[1] (vok. Sallehnen, nuo 1938 m. Sallen) – buvęs kaimas Rytų Prūsijoje, Pilkalnio apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, 3 km į pietryčius nuo Lazdynų, Šorelių girios šiauriniame pakraštyje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žalėnų kaimo bendruomenė 1936 m.

Įkurti 1693 m. pagal valstybės vykdytą šatulinės kolonizacijos programą valstybinio miško (Šorelių girios) žemėse.[2] 1785 m. buvo šatulinių kulmiškių kaimas su 6 ugniakurais (gyvenamaisiais pastatais),[3] 1823 m. – 7 sodybų šatulinių kulmiškių kaimas su 26 gyventojais.[4] 1854 m. Žalėnuose buvo 10 gyvenamųjų pastatų ir 95 gyventojai.[5]

1714–1723 m. priklausė Ragainės valsčiaus šaltyšiaus administruojamai Lazdynų seniūnijai, 1723–1818 m. – Įsruties apskrities Liepgalio domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai, buvo 1874 m. įsteigto Lazdynų valsčiaus kaimas. Tikintieji priklausė Lazdynų evangelikų liuteronų parapijai. 1901 m. pro kaimą nutiestas siaurasis geležinkelis, įrengta stotelė. 1905 m. Žalėnuose buvo 5 gyvenamieji pastatai, 64 gyventojai, iš jų – tik 1 lietuvis.[6]

Po Antrojo pasaulinio karo ar vėliau sovietmečiu išnyko. Nuo 2008 m. buvusio kaimo teritorija priklauso Krasnoznamensko rajono Dobrovolsko kaimo gyvenvietei.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1939 m.
1905 m. 1910 m.[7] 1933 m. 1939 m.[8]
64 87 55 62


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vilius Pėteraitis, Lazdynų (4) parapijos gyvenvietės ir upės, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-11-01.
  2. Sallehnen, Ksp. Haselberg. Aus den Prästationstabellen (PT) des Domänenamtes Löbegallen und des Landkreises Pillkallen. Iš: Erwin Spehr, Die Domänenämter Uschpiaunen und Grumbkowkaiten. Dörfer, Güter und ihre Bewohner. 1723–1858. Hamburgas, 1995. ISBN 9783922953906.
  3. Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 161. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
  4. Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 4 (P–S), p. 418. Kümmel, Halle, 1823 (vok.)
  5. Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 2 (L–Z), p. 343. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)
  6. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 224, 225. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907 (vok.).
  7. Landkreis Pillkallen, Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-11-01.
  8. Landkreis Pillkallen, verwaltungsgeschichte.de (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-11-01.