Šovinynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Meksikos revoliucinis generolas Franciskas 'Pancho' Vila (1877–1923) su bandoljerais.

Šovinynas, bandoljeras (angl. bandolier, bandoleer) – diržas su kišenaitėmis šoviniams laikyti. Tai gali būti juosmens ar perpetinis diržas, dažniausiai einantis per krūtinę. Pirmieji bandoljerai buvo būdingi XVI-XVIII a. kareivių ekipuotei. Kišenaitėse buvo nešiojami užtaisai muškietoms.

XX a. pradžioje atsirado kitas šovinynų variantas, nes kišenaitėse imta nešioti ne atskirus šovinius, o šovinių apkabas. Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metu šovinynai buvo pėstininkų, ginkluotų šautuvais, ekipuotės dalis. Šovinynai dažnai būdavo audekliniai, prie kurių prisiūta juosta sudarydavo kišenaites. Kaip šovinynus plačiai naudodavo ir neišardomas kulkosvaidžių juostas, kurias nešiodavo kryžmai perjuostas per krūtinę kaip perpetes.

Dabar į karinės ekipuotės sudėtį įeina tik šovinynai, skirti povamzdinių granatsvaidžių granatoms nešioti. Šovinių apkabas pakeitusios šovinių dėtuvės nešiojamos kito tipo talpyklėse, ne šovinynuose.
Perpetinius šovinynus patogiau nešioti nei juosmeninius, nes didelis svoris ties klubais apsunkina judėjimą.

Šovinynus plačiai naudoja medžiotojai, nes juose patogu nešioti lygiavamzdžių šautuvų, pvz., 12-to kalibro, šovinius. Tokius šovinynus naudoja ir pramoginiai šauliai, naudojantis lygiavamzdžius šautuvus. Kartais šovinyno tipo šovinių kišenaites turi lygiavamzdžių šautuvų diržai, tik gerokai mažiau nei tikri šovinynai.