Šalmas (heraldika)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Smailusis turnyrinis šalmas. Albrechtas Diureris, 1498 m.

Šalmas – vienas iš svarbesnių herbo elementų. Dažniausiai naudojamas asmeniniuose ir korporatyviniuose, rečiau teritoriniuose herbuose.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Herbinis šalmas atsirado XII a. pabaigoje. Paplito XIII a. Heraldiniu šalmu laikomas tas, kuris papuoštas šalmo papuošalu. Miestai, dvasininkai, moterys, korporacijos herbuose šalmų nenaudojo. Miestų ir korporacijų herbuose šie atsirado tik už ypatingus karinius nuopelnus. Šalmą specialia privilegija suteikdavo valdovai. XII a. herbuose randame paprastus puodinius šalmus (didšalmiai plokščiu viršumi). Bėgant laikui šalmai, kaip riterių atributai, keičiantis madoms ir stiliams, tobulėjo, įgavo įmantresnes formas. XII a. pab. naudojami kubiliniai (didašalmiai iškilu viršumi), kuriuos XIV a. pakeitė smailusis turnyrinis šalmas. Tokio tipo šalmai buvo naudojami kovojant ietimis ir durklais. Vėliau tapo miestietiškos heraldikos dalimi. Apie 1420 m. graviūrose jau aptinkami ir turnyriniai groteliniai šalmai. Tokie šalmai buvo naudojami kaunantis buožėmis ir kalavijais.

Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuviškoje heraldikoje randami tik smailusis, bei grotelinis šalmai, vaizduoti plieno spalvos.

Šalmų tipai[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Šalmas (heraldika) – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka