Šadrafa
Šadrafa (finik. šdrpʾ, šdrbʾ[1]) – dievas ar demonas vakarų semitų mitologijoje.[2][3] Žmonių atžvilgiu veikdavęs palankiai. Buvo siejamas su gydymu, šios dievybės vardas gali reikšti „gydymo dvasia“. Manoma, jog galėjo būti tapatinamas su graikų dievu Adoniu.[2]
Žinios apie Šadrafos kultą siekia I tūkst. pr. m. e. vidurį.[3] Šadrafa buvo garbinamas Palmyroje, taip pat Leptis Magnoje (šiaurės Afrika). Leptis Magnoje garbintas kaip miesto globėjas, tapatintas su Liberiu-Dionisu.[2]
Neretai vaizduotas virš kalnų, kaip bebarzdis jaunuolis, stovintis ant liūto. Vienoje jo rankoje – nedidelis liūtas, o kitoje galėjo laikyti rimbą. Vaizduotas vilkintis ilgu, žeme besivelkančiu apdaru, dėvintis smailų galvos apdangalą.[2] Palmyros mene Šadrafa vaizduotas drauge su gyvatėmis ir skorpionais.[3][2]