Česlovas Liandsbergis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Česlovas Liandsbergis
Gimė 1869 m. vasario 16 d.
Rusija Kompanščiznos dvaras, Panevėžio apskritis, Rusijos imperija
Mirė 1946 m. (~77 metai)
Rusija Rusija
Veikla Lietuvos bankininkas, politinis bei visuomenės veikėjas
Vikiteka Česlovas Liandsbergis

Česlovas Liandsbergis (1869 m. vasario 16 d. Kompanščiznos dvaras, Panevėžio apskritis, Rusijos imperija – apie 1946 m.) – Lietuvos inžinierius, bankininkas, politinis bei visuomenės veikėjas.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą dirbo Vilniaus privataus komercijos banko Bobruisko ir Vilniaus skyriuose, porą mėnesių – lietuviško kredito kooperatyvo valdybos narys. Karo metais darbavosi Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti.

1917 m. Vilniaus konferencijos dalyvis. Su kitais kūrė Lietuvos prekybos ir pramonės banką, organizavo jo skyrių Kaune, vadovavo Vilniaus skyriui. Lenkams uždarius banko skyrių 1921 m. kalintas Lukiškių kalėjime, vėliau deportuotas į Lietuvą. 1922 m. priimtas Lietuvos banko vyriausiuoju kasininku, kartu su J. Pakniu periminėjo iš iždinių į apyvartą neišleistus litų banknotus, tvarkė pinigų emisijos paskaitą. Vėliau vadovavo banko Klaipėdos, Kybartų skyriams. 1946 m. areštuotas. Tolimesnis likimas nežinomas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m.