Ąžuolinis skaptukas
| Xestobium rufovillosum Apsauga: 4(I) – Nenustatyta |
|---|
 Ąžuolinis skaptukas (Xestobium rufovillosum) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Xestobium rufovillosum De Geer, 1774 |
Ąžuolinis skaptukas (Xestobium rufovillosum) – skaptukų (Anobiinae) pošeimio vabalas.
Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kūnas tamsiai rudas, matinis, 5 – 9 mm ilgio. Apaugęs geltonų ir baltų plaukelių dėmėmis. Akys didelės, išgaubtos. Paskutiniai trys antenų nareliai smarkiai didesni nei likusieji.[1]
Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lervos gali būti iki 11 mm ilgio, vystosi sausoje senų, nudžiūvusių ąžuolų, rečiau gluosnių (Salix), tuopų (Populus) ir kitų plačialapių medžių.[1] medienoje. Taip pat kartais apsigyvena ir mediniuose namuose iš ąžuolų rąstų.
Vabalai aptinkami birželio mėn. ant nudžiūvusių ąžuolų kamienų.
Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mediniuose namuose apsigyvenusių specifinis "tiksintis" skaptukų garsas buvo laikomas mirties pranašu. Pasak tautosakos, garsą dažniausiai girdėdavo sunerimę artimieji ir draugai, kurie sėdėdavo prie sunkiai sergančio žmogaus lovos, dažniausiai naktį.[2] Anglų kalboje šios rūšies pavadinimas yra "Deathwatch beetle" (vabalas "Mirties laikrodis"), nors liaudyje "Deathwatch beetle" dažnai vadinami ir kitų rūšių skaptukai, pavyzdžiui naminis skaptukas (Anobium punctatum).
Skaptukas minimas ir Rėjaus Bredberio romane „Something Wicked This Way Comes“ ir Edgar Allan Poe apsakyme „The Tell-Tale Heart“.
Paplitimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvoje reta rūšis. Aptinkamas senuose brandžiuose miškuose, kur yra senų nudžiūvusių ąžuolų.[3] Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.[4]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Zahradnik, Petr (2013). Beetles of the Family Ptiniidae of Central Europe / Brouci Čeledi Červotočovití (Ptinidae) Střední Evropy (anglų ir čekų). Praha: Academia. p. 176. ISBN 978-80-200-2247-9.
- ↑ „A Hard Day’s Night For The Beetles“. Suarchyvuotas originalas 2022-10-07. Nuoroda tikrinta 2020-11-18.
- ↑ Ferenca, Romas (2007). Lietuvos raudonoji knyga. Kaunas: „Lututė“. p. 79. ISBN 978-9955-692-71-3.
- ↑ „Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas“. Nuoroda tikrinta 2020-11-18.
