Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius

Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius – Lietuvos valstybės apdovanojimas, kuriuo Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanojami asmenys, kurie, nepaisydami gresiančio aiškaus pavojaus savo gyvybei, pasižymėjo gelbėdami žūvančius žmones. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojami Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiai, kurie žmones gelbėjo Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Lietuvos Respublikos piliečius – užsienyje. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi tas pats asmuo gali būti apdovanotas kelis kartus. Kiekvienas naujas apdovanojimas pažymimas aukso žvaigždute, kuri prisegama prie kaspinėlio.

Istorija

Prieš karą šis apdovanojimas vadinosi „Žūstančių gelbėjimo kryžius“ ir buvo gaminamas „Arthus Bertrand“ dirbtuvėse Paryžiuje. Atkurtas ženklas gamintas Vilniaus Dailės kombinate, vėliau TŪB „Gurtana“ bei UAB „Metalo forma“ dirbtuvėse. Kaspinėlius gamina Danijos firma „Morch and Sons“.

Prieš karą Kryžiumi apdovanoti 44 asmenys, 1991 m. atkūrus apdovanojimą iki 2006 m. gruodžio 15 d. apdovanoti 1058 asmenys. Iki 2022 m. rugsėjo 16 d. apdovanoti 1949 asmenys. Iš jų - 1625 asmenys yra Lietuvos piliečiai, nacistinės okupacijos metais gelbėję žydus ir daugelis iš jų buvę įvertinti Pasaulio tautų teisuolio garbės vardais. Kita apdovanotųjų grupė – pasižymėję gelbstint žmonių gyvybes gaisrų, kitų stichinių nelaimių metu. Tarp jų – keletas dešimčių vaikų ir paauglių, gelbėjusių skęstančiuosius ar gaisre žūvančius žmones. Nusipelniusiam asmeniui mirus, asmuo gali būti apdovanojamas po mirties, o garbės ženklas ir diplomas įteikiami saugoti jo šeimai.

Aprašymas

Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių sudaro:

• Kryžius – aukso, dengtas raudonu emaliu, 36 mm dydžio. Priekinėje pusėje, kryžiaus viduryje – laurų šakelę nešantis baltas balandis, po juo – aukso raidės „SOS“. Kitoje pusėje, centre – stilizuotas raitelis, aplink jį, juodame žiede – įrašas „Žūvančiųjų gelbėtojui“;
• Kaspinėlis – tamsiai raudono muaro, 32 mm pločio, su dviem plačiomis ir dviem siauromis baltomis juostelėmis kraštuose.