Peržiūrėti šaltinį Žiemos karas

{{Infobox karinis konfliktas
|conflict=Žiemos karas
|partof= [[Antrasis pasaulinis karas]]
|image= [[Vaizdas:Winter war.jpg|300px]]
|caption= Suomių kulkosvaidininkai
|date = 1939 m. lapkričio 30 d. – 1940 m. kovo 12 - 13 d.
|place = Rytų Suomija
|territory =Sovietų Sąjungai perduotos Suomijai priklausiusios [[Suomijos įlanka|Suomijos įlankos]] salos, [[Karelijos sąsmauka]], Ladogos [[Karelija]], Salos valda ir [[Rybačio pusiasalis]]. Sovietų Sąjungai išnuomotas [[Hankas|Hanko]] uostas. 
|result = [[Maskvos taikos sutartis]]
|combatant1 = {{flagicon|FIN}} '''[[Suomija]]'''<br />
{{collapsible list
| bullets= yes
| title= [[Užsienio parama Suomijai Žiemos karo metu|Užsienio savanoriai]]
| {{flagicon|Sweden}} [[Švedų savanorių korpusas]]
| {{flag|Denmark}}
| {{flag|Norway}}
| {{flag|Estonia}}
| {{flag|Hungary}}
}}
|combatant2 = '''{{flag|Sovietų Sąjunga|1955}}'''<br />
* {{flagicon|FIN}} [[Suomijos Demokratinė Respublika]] <small>(valstybė marionetė, pripažinta tik SSRS</small>)
|commander1 = {{Flag icon|Finland}} '''[[Carl Gustaf Emil Mannerheim|Karlas Manerheimas]]'''<br />{{Flag icon|Finland}} '''[[Kyösti Kallio|Kiestis Kalijus]]'''<br />{{Flag icon|Finland}} '''[[Risto Ryti]]'''
|commander2 = {{Flag icon|Soviet Union|1923}} '''[[Josifas Stalinas]]'''<br />{{Flag icon|Soviet Union|1923}} '''[[Klimentas Vorošilovas]]'''<br />{{Flag icon|Soviet Union|1923}} '''[[Semionas Timošenka]]'''
|strength1 = 250 000–340 000 <ref>Palokangas, Markku (1999). "Suomalaisjoukkojen aseistus ja varustus". P. 299–300</ref><ref>Juutilainen, Antti; Koskimaa, Matti (2005). "Maavoimien joukkojen perustaminen". P.85</ref><br />32 tankai<ref>Palokangas, Markku (1999). "Suomalaisjoukkojen aseistus ja varustus". P. 318</ref><br />114 lėktuvų<ref>Peltonen, Martti (1999). "Ilmasota talvisodassa". </ref>
|strength2 = 998 100<br />2 514–6 541 tankų<ref>Kantakoski, Pekka (1998). Punaiset panssarit: Puna-armeijan panssarijoukot 1918–1945 (suomių k.). Hauho: PS-Elso. ISBN 951-98057-0-2.</ref> <br />3 880 lėktuvų
|casualties1 = '''70 000 aukų''', tarp jų:</br>
25 904 žuvę arba dingę be žinios<ref>Kurenmaa, Pekka; Lentilä, Riitta (2005). "Sodan tappiot". Js Pj (suomių kalba). p. 1152. (Karo aukos)</ref></br>
43 557 sužeisti<ref>Lentilä, Riitta; Juutilainen, Antti (1999). "Talvisodan uhrit". Ts Pj. P. 821. (Žiemos karo aukos)</ref></br>
1000 patekusių į nelaisvę <ref>Malmi, Timo (1999). "Suomalaiset sotavangit". P.792 (suomių kalba).</ref></br>
957 civiliai žuvo oro antskrydžių metu <ref>Kurenmaa, Pekka; Lentilä, Riitta (2005). "Sodan tappiot". Js Pj. P. 1152.</ref> </br>
'''Kiti nuostoliai:'''</br>
20-30 tankų</br>
62 lėktuvai
|casualties2 = '''Aukos:'''<ref name=Krivosheev>GF Krivosheev, Soviet Casualties and Combat Losses in the Twentieth Century, 1997, ISBN 1-85367-280-7, Greenhill Books</ref></br>
126 875 žuvusiųjų,</br>
188 671 sužeisti,</br>
5600 patekusių į nelaisvę,</br>
'''Kiti nuostoliai:'''<ref name=Krivosheev></ref></br>
daugiau nei 2 268 tankai ir šarvuočiai, 934 numušti lėktuvai
|casualties3 = 
|notes = 
}}
[[Vaizdas:Winterwaroverview.JPG|thumb|200px|Karo veiksmų žemėlapis]]

'''Žiemos karas''' ({{fi|talvisota}}, {{ru|Зимняя война}}<ref>[http://militera.lib.ru/h/sb_crusade_in_rossia/02.html В.Н. Барышников, Э. Саломаа. Вовлечение Финляндии во Вторую Мировую войну. In: Крестовый поход на Россию. М., 2005.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081106001029/http://militera.lib.ru/h/sb_crusade_in_rossia/02.html|date=2008-11-06}}; О.Д. Дудорова. Неизвестные страницы Зимней войны. In: Военно-исторический журнал. 1991. №9.; Зимняя война 1939–1940. Книга первая. Политическая история. М., 1998. – ISBN 5-02-009749-7</ref>, t. p. {{ru|Сове́тско-финля́ндская война́}}, {{sv|vinterkriget}}) – [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] ir [[Suomija|Suomijos]] karas, vykęs nuo 1939 m. lapkričio 30 d. iki 1940 m. kovo 13 d.

1939 m. rudenį Sovietų Sąjunga pradėjo reikšti Suomijai teritorines pretenzijas [[Karelijos sąsmauka|Karelijos sąsmaukoje]], motyvuodami, kad tai esą būtina [[Leningradas|Leningrado]] saugumui užtikrinti. 1939 m. lapkričio 26 d. SSRS vyriausybė nusiuntė Suomijos vyriausybei notą dėl, pasak sovietų, iš Suomijos teritorijos įvykdyto artilerijos apšaudymo. 1939 m. lapkričio 30 d. [[Raudonoji Armija]] užpuolė kaimyninę šalį, o sovietų vyriausybė dėl karo kaltino tik Suomiją. Karas baigėsi [[1940]] m. [[kovo 13]] d. pasirašius [[Maskvos taikos sutartis|Maskvos taikos sutartį]]. Suomijai pavyko išsaugoti nepriklausomybę, tačiau ji neteko 11 proc. savo teritorijos su antru pagal dydį miestu Vyborgu. 430 tūkst. suomių iš pafrontės persikėlė į Suomijos gilumą ir neteko savo turto. Karo metu žuvo arba buvo sužeisti apie 70 000 suomių. Dėl sovietų nuostolių nėra sutariama, tačiau paprastai jie laikomi kartais didesniais už Suomijos.

Kai kurių istorikų manymu puolamąją sovietų operaciją prieš Suomiją reikėtų laikyti Antrojo pasaulinio karo dalimi.<ref>Pvz., Trotter, W. A Frozen Hell: The Russo-Finnish Winter War of 1939—1940.
Jowett, Ph. et al. Finland at War 1939—45 (Elite). Gilber, M. The Second World War: A Complete History. Churchill, W. The Second World War. Keegan, J. The Second World War. Condon, R. Traducido por López-Pozas Carreño, Carlos (1976), Guerra de invierno: Rusia contra Finlandia.</ref> Prasidėjus karui Suomija kreipėsi į Tautų Sąjungą prašydama karinės, politinės ir diplomatinės pagalbos.<ref>Seppo Zetterberg. Suomija po 1917 metų. Vilnius: Pradai, 1993. P.86.</ref> [[Tautų Sąjunga]] pasmerkė sovietų invaziją ir 1939 m. [[gruodžio 14]] d. pašalino ją iš Tautų Sąjungos.<ref>{{cite web |title= League of Nations' expulsion of the U.S.S.R. |url= http://www.ibiblio.org/pha/policy/1939/391214a.html |date= 14 December 1939 |work= |publisher= League of Nation |accessdate=24 July 2009}}</ref>

Pirminiu Sovietų Sąjungos karo tikslu buvo okupuoti visą Suomijos teritoriją. Iš pradžių, skaičiumi ir materialiniu aprūpinimu sovietams gerokai nusileidusiai Suomijos armijai, pavyko puolimą sustabdyti. Tik po esminių persigrupavimų ir pastiprinimų Raudonajai armijai 1940 m. vasario mėn. pavyko pradėti lemiamą puolimą ir pralaužti Suomijos gynybines linijas.

Žiemos karas parodė, kad efektyviai organizuota kariuomenė gali pasipriešinti netgi gerokai stipresnėms priešo pajėgoms. Sovietų Sąjunga puolime panaudojo 450 tūkstančių žmonių, kai Suomija buvo mobilizavusi vos 160 tūkstančių. Sovietų kariuomenė turėjo 30 kartų daugiau lėktuvų ir šimtus kartų daugiau tankų nei Suomija. [[Raudonoji armija]], nepaisant kiekybinio pranašumo, buvo nualinta [[1937]] m. [[Stalinas|Stalino]] vykdyto [[didysis valymas|Didžiojo valymo]]. Nužudžius ir įkalinus virš 30 000 karininkų, įskaitant užėmusius aukščiausius postus, Raudonoji armija 1939 m. turėjo gausybę nepatyrusių aukščiausiųjų karininkų. Karo eiga atvėrė Raudonosios armijos silpnąsias puses, kurios sovietų vadovybę privertė imtis plačių reformų, taip pat prisidėjo prie to, kad Vokietija ruošdamasi karui su sovietais nepakankamai įvertino Sovietų Sąjungos karinius pajėgumus.

Taikos sutartis tarp Suomijos ir Sovietų Sąjungos sutrukdė Prancūzijos ir Britanijos intervencijos į Suomiją per šiaurinę Skandinavijos dalį planams. Vienas pagrindinių šių planų tikslų buvo užsitikrinti Švedijos geležies rūdos kasyklų kontrolę ir nutraukti geležies rūdos tiekimą Vokietijai.

== Priešistorė ==
=== Šalių santykiai 1917–1937 m. ===
[[Vaizdas:Soviet-finnish-nonaggression-pact-1932.jpg|thumb|200px|left|Suomijos-Sovietų Sąjungos nepuolimo akto pasirašymas 1932 m.]]
[[Vaizdas:SJ5 Miljoonalinnake Mannerheim Line.png|thumb|200px|Manerheimo linijos įtvirtinimai]]

Nuo [[1809]] iki 1917 m. Suomija buvo autonomine valstybe [[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]]. Suomija turėjo plačią autonomiją ir savo Senatą iki pat XIX a. pabaigos, kai prasidėjo Suomijos rusifikacijos politika, kurios tikslas buvo sustiprinti centrinę valdžią ir suvienyti imperiją. Rusifikacijos pastangos paskatino suomių siekius įgauti daugiau autonomijos ir apsisprendimo teisę. Suomijos nepriklausomybės judėjimas sustiprėjo prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui. Po Spalio revoliucijos bolševikams perėmus valdžią ir prasidėjus Rusijos pilietiniam karui 1917 m. gruodžio mėn. 6 d. Suomijos Senatas paskelbė Suomijos nepriklausomybę. Leninas didesne grėsme laikė baltųjų armijas, o ne Suomijos nepriklausomybę, todėl 1918 m. sausio 4 d. Rusijos Centrinis Vykdomasis Komitetas pripažino Suomijos nepriklausomybę.<ref>William R. Trotter: A Frozen Hell. Algonquin Books, Chapell Hill 1991, P. 3–12.</ref><ref>[http://www.tuad.nsk.ru/~history/Europe/Finland/itsen.html Постановление СНК о признании независимости Финляндии (18 декабря 1917 г.)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080610043903/http://www.tuad.nsk.ru/~history/Europe/Finland/itsen.html |date=2008-06-10 }}</ref> 1918 m. sausio mėn. Suomijoje prasidėjo pilietinis karas, kuriame „raudonieji“ (suomių socialistai), palaikomi Rusijos bolševikų, kovojo su „baltaisiais“, kuriuos rėmė Vokietija ir Švedija. Prieš socialistus kovojusioms pajėgoms, kurioms vadovavo [[Carl Gustaf Emil Mannerheim]], pavyko karą laimėti. Didžioji dalis socialistų vadovybė pabėgo į Rusiją. Suomijoje pilietinis karas dažnai buvo interpretuojamas kaip išsivadavimo karas su Rusija, santykiai tarp valstybių ir toliau išliko įtempti. Prie to prisidėjo pastangos sukurti Didžiąją Suomiją prijungiant prie Suomijos teritorijas Karelijoje. 1918-20 m. formaliai vyriausybės nepalaikomi Suomijos savanoriai atliko kelis žygius į Rytų Kareliją, tačiau ten įsitvirtinti jiems nepavyko. Pirmasis Suomijos - sovietų karas truko iki 1920 m., kai buvo sudaryta Tartu taikos sutartis. Pagal sienų sutartį tarp Sovietų Sąjungos ir Suomijos siena buvo pripažinta tradicinė (nuo 1812 m.) Suomijos Didžiosios Kunigaikštytės siena, taip pat Suomijai atiteko Petsamas ir vakarinė Rybačio pusiasalio dalis Užpoliarėje. Ši siena buvo už 32 km nuo Leningrado miesto, kuris buvo svarbiu Sovietų Sąjungos pramonės centru. Suomija nedalyvavo tolimesniame [[Rusijos pilietinis karas|Rusijos pilietiniame kare]] ir neleido savo teritorija naudotis baltųjų pajėgoms. K.Manerheimas, buvę Karelijos separatistinio judėjimo aktyvistai ir lyderiai šią taiką laikė gėdinga ir išduodančią tėvynainius.<ref>Suomi kautta aikojen. — Helsinki: Otava, Oy Valitut Palat — Reader's Digest Ab, 1992. — P. 387. — ISBN 951-8933-60-X.</ref> 

Po taikos sudarymo Suomijos ir Sovietų Sąjungos santykiai nebuvo draugiški, tačiau nebuvo ir atvirai priešiški. Vėlesni šalių santykiai buvo „korektiški, tačiau šalti“.<ref>Pentti Virrankoski: Suomen historia 2. Helsinki 2001, p. 782.</ref> Didžiosios Suomijos idėja išliko gyva, 1922 m. įkurta Akademinė Karelijos draugija (Akateeminen Karjala-Seura) propagavo Rytų Karelijos prijungimo prie Suomijos idėją. XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje-ketvirtojo dešimtmečio pradžioje [[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]] ir ypač [[Skandinavija|Skandinavijoje]] dominavo visuotinio nusiginklavimo ir saugumo idėjos, kuriomis buvo grįsta ir [[Tautų Sąjunga]]. Suomija, kartu su kitomis [[Šiaurės šalys|Šiaurės šalimis]], [[Švedija]], [[Norvegija]], [[Danija]] paskelbė apie savo neutralitetą. Danija visiškai nusiginklavo, Švedija ir Norvegija ženkliai sumažino savo gynybines pajėgas. Suomijoje vyriausybė nuosekliai mažino išlaidas gynybai ir ginkluotei. Nuo 1927 m. ekonomijos tikslais buvo atsisakyta kariuomenės mokymų. Skiriamų lėšų vos užteko armijos išlaikymui, papildomų išlaidų ginkluotei parlamentas nesvarstė, tankų ir karinės aviacijos nebuvo.

Nepaisant to buvo sudaryta Gynybos taryba, kuriai 1931 m. liepos 10 d. ėmė vadovauti K.G.E. Manerheimas. Jis buvo tvirtai įsitikinęs, kad kol SSRS valdžioje yra bolševikai, tai rimtomis pasekmėmis gresia visam pasauliui, visų pirma Suomijai: „Maras, einantis iš rytų, gali pasirodyti užkrečiamu“ <ref name="Manerheimas">[http://militera.lib.ru/memo/other/mannerheim/index.html Карл Густав Маннергейм. Мемуары] М.: Вагриус, 1999. ISBN 5-264-00049-2</ref> 1931 m. rugpjūčio mėn., po trečiajame dešimtmetyje įrengtų gynybinių [[Enkelio linija|Enkelio linijos]] įrengimų apžiūros, Manerheimas įsitikino jos netinkamumu šiuolaikinio karo sąlygoms tiek dėl nevykusio išdėstymo, tiek dėl to, kad juos jau buvo paveikęs laikas.

1932 m. kaimyninės šalys Tartu taikos sutartį papildė Paktu dėl nepuolimo. 1934 m. ši sutartis buvo pratęsta 10 metų. Po šių sutarčių priimtame 1934 m. Suomijos biudžete išlaidų eilutės gynybinių įrengimų statybai [[Karelijos sąsmauka|Karelijos sąsmaukoje]] buvo išbrauktos. Tarpusavio nepasitikėjimo tuo sumažinti nepavyko. Stalinizmo epochoje Sovietų Sąjungoje Suomija buvo vaizduojama kaip valdoma klastingos ir reakcingos fašistinės klikos.

=== 1938–1939 m. derybos ===
==== B.Jarcevo derybos 1938-1939 m. ====
Po [[1938]] m. pradėjus siekti prie Sovietų Sąjungos prijungti visas buvusias Rusijos imperijos teritorijas, Sovietų Sąjungos taikinyje, kartu su [[Baltijos valstybės|Baltijos valstybėmis]], atsidūrė ir Suomija. Tai, kad šios šalys, kaip ir Lenkija, nepriklausomybę gavo po Pirmojo pasaulinio karo, bolševikai laikė priverstiniu Rusijos teritorijos praradimu, o Rusijos imperijos sienų susigrąžinimą tik laiko ir sovietų karinio pranašumo regione klausimu. 

1938 m. SSRS iniciatyva buvo pradėtos derybos, kurios iš pradžių buvo vedamos slaptai. Tai tenkino abi šalis, nes Sovietų Sąjunga norėjo turėti laisvas rankas santykiuose su Vakarų šalimis, o suomių politikams derybų fakto viešinimas buvo nepatogus dėl vidaus politikos aplinkybių, nes Suomijos gyventojai neigiamai vertino SSRS. 1938 m. balandžio 14 d. Į SSRS ambasadą Helsinkyje atvyko antrasis sekretorius Borisas Jarcevas.<ref>Jakobson, Max. Diplomaattien talvisota. – Helsinki: WSOY, 2002. – P. 9. – ISBN 978-951-0-35673-9.</ref> Jis iškart susitiko su Suomijos užsienio reikalų ministru Rudolfu Holsti ir išdėstė SSRS poziciją: esą SSRS vyriausybė įsitikinusi, kad Vokietija planuoja SSRS užpuolimą ir į tuos planus įeina smūgis iš šono per Suomiją. Dėl to Suomijos pozicija dėl Vokietijos pajėgų išsilaipinimo esantis tokia svarbi SSRS. Raudonoji armija esą nelauksianti prie sienos, jei Suomija leis tokį išsilaipinimą. Kita vertus, jei Suomija pasipriešintų vokiečiams, SSRS jai suteiktų karinę ir ekonominę pagalbą, nes Suomija pati nesugebėtų apsiginti nuo vokiečių išsilaipinimo.<ref>Jakobson, Max. Diplomaattien talvisota. – Helsinki: WSOY, 2002. – P. 7. – ISBN 978-951-0-35673-9.</ref> Per vėlesnius penkis mėnesius sovietų pasiuntinys vedė daugybę pokalbių ir derybų, tame tarpe su premjerministru [[Aimo Kaarlo Cajander]] ir finansų ministru [[Väinö Alfred Tanner]]. Suomių garantijų, kad ji neleis pažeisti savo teritorijos neliečiamumo ir įsiveržti į Sovietų Sąjungą per savo teritoriją SSRS nepakako.<ref>Jakobson, Max. Diplomaattien talvisota. – Helsinki: WSOY, 2002. – P. 28. – ISBN 978-951-0-35673-9.</ref> SSRS reikalavo slapto susitarimo, pagal kurį jos dalyvavimas ginant Suomijos pakrantę Vokietijos užpuolimo atveju būtų privalomas, taip pat gynybinių įrenginių [[Alandų salos]]e statybos ir sovietų karinių jūrų ir oro pajėgų bazių įkūrimo [[Hoglandas|Hoglando]] saloje. Teritorinės pretenzijos nebuvo keliamos. Suomija Jarcevo pasiūlymus atmetė 1938 m. rugpjūčio pabaigoje.

1939 m. kovo mėn. SSRS oficialiai pareiškė, kad norėtų 30-čiai metų išsinuomoti Hoglando, Laavansaario (dab. [[Moščnyj]]), [[Didžiojo Tiuterso|Didysis Tiutersas]] ir [[Seskaras|Seskaro]] salas. Jau vėliau, kaip kompensacija, Suomijai buvo pasiūlytos teritorijos Rytų Karelijoje.<ref>Mannerheim, C.G.E. & Virkkunen, Sakari. Suomen Marsalkan muistelmat. – Suuri suomalainen kirjakerho, 1995. – P. 172. – ISBN 951-643-469-X.</ref> K.Manerheimas buvo pasiruošęs atiduoti salas, nes jų vis tiek praktiškai nebuvo galima nei apginti, nei naudoti Karelijos sąsmaukos gynybai.<ref>Mannerheim-Virkkunen 1995: p.172</ref> Nepaisant to derybos buvo nerezultatyvios ir 1939 m. balandžio 6 d. nutrūko.

1939 m. rugpjūčio 23 d. [[Molotovo-Ribentropo_paktas|Molotovo-Ribentropo pakto]] slaptaisiais protokolais Sovietų Sąjunga susitarė su Vokietija, kad [[Baltijos valstybės]], [[Suomija]] ir pusė [[Lenkija|Lenkijos]] teritorijos patenka į sovietų įtakos sferą. Tokiu būdu nacių Vokietija ir Sovietų Sąjunga įsipareigojo viena kitai nesikišti, jei kiltų karas šiose teritorijose. Tiesiogine tų susitarimų pasekme tapo Žiemos karas. Lenkijos karinis pralaimėjimas 1939 m. rugsėjo mėn. sudarė sąlygas tolimesnei sovietų ekspansijai į slaptaisiais protokolais numatytą įtakos sferą. Sovietų Sąjunga ultimatumais privertė Lietuvą, Latviją ir Estiją sudaryti sutartis, pagal kurias jų teritorijose buvo įkurtos sovietų karinės bazės. Spalio 5 d. panašius pasiūlymus sovietai pateikė ir Suomijai. Suomijos vyriausybė atsakė, kad tokių susitarimų pasirašymas prieštarautų Suomijos absoliutaus neutralumo pozicijai. 1939 m. rudenį Sovietų Sąjunga vienašališkai nutraukė nepuolimo sutartį su Suomija.

==== 1939 m. spalio-lapkričio derybos ====

1939 m. spalio 12 d. SSRS pateikė paskutinį reikalavimą Suomijai perkelti Suomijos- Sovietų Sąjungos sieną 25 km į šiaurės vakarus. Sovietai taip pat reikalavo jiems 30 m. išnuomoti [[Hanko pusiasalis|Hanko pusiasalį]] karinės bazės sukūrimui, taip pat išmontuoti Manerheimo linijos gynybinius įrengimus. Mainais suomiams jie siūlė dvigubai didesnę menkai apgyvendintą [[Karelija|Karelijos]] teritoriją.

Skirtingai nuo Baltijos valstybių, Suomijos vyriausybė atsisakė sutikti su sovietų ultimatumu. Lapkričio 26 d. SSRS vyriausybė paskelbė notą Suomijai dėl Mainilos kaimo Rusijoje apšaudymo, kuris sovietų teigimu buvo įvykdytas iš Suomijos teritorijos. SSRS pareikalavo, kad Suomija atsiprašytų dėl incidento ir atitrauktų kariuomenę 20-25 km nuo sienos (t. y. pasitrauktų iš įtvirtinimų). Suomija neigė savo kaltę dėl Mainilos incidento ir atmetė sovietų reikalavimus. Stalinas tai interpretavo kaip pretekstą nutraukti nepuolimo sutarties galiojimą.

== Karo pradžia ==

1939 m. lapkričio 30 d. (nepaskelbus karo) 23 Sovietų Sąjungos divizijos (450 tūkst. karių) užpuolė Suomiją ir greitai pasiekė Manerheimo liniją. Tuo pačiu metu sovietų karinės oro pajėgos ėmė bombarduoti Helsinkį, Vyborgą ir 50 kitų Suomijos miestų.

Pradėjus karą Sovietų Sąjungoje iš SSRS buvusių suomių komunistų buvo sudaryta marionetinė Suomijos Demokratinės Respublikos vyriausybė, vadovaujama Otto Kuusinen. Apie jos egzistavimą paskelbta 1939 m. gruodžio 1 d., kai sovietai užėmė pirmąjį miestelį Suomijoje – Terijokį (dab. Zelenogorskas).

== Karo metodai ==
Svarbiausia sėkmingų suomių veiksmų priežastimi tapo tam metui revoliucingos, pačių suomių sukurtos kariavimo metodikos. Skirtingai nuo daugelio [[Vakarų pasaulis|Vakarų]] šalių, Suomija nebandė tobulinti [[XIX amžius|XIX a.]] pabaigos – [[XX amžius|XX a.]] pradžios tranšėjinio karo metodų. Suomijos pastatyta [[Manerheimo linija]] buvo orientuota ne į stabilią fronto liniją, o į mobilius veiksmus, kai priešui leidžiama užimti teritoriją, o paskui jis išnaikinamas, naudojant mobilius padalinius bei užmaskuotus [[dotas|dotus]]. [[Manerheimo linija|Manerheimo linijos]] dotai buvo slepiami už kalvų, šaudymo kryptys buvo nukreipiamos paraleliai fronto linijai arba netgi šiek tiek į [[Suomija|Suomijos]] teritorijos gilumą, todėl rusų vykdyti artileriniai parengimai būdavo neefektyvūs. Dar labiau karo eigą pakeitė suomių naudoti ginklai: apginklavusi karius [[pistoletas-kulkosvaidis|pistoletais-kulkosvaidžiais]], Suomija karių efektyvumą artimoje kovoje padidino keleriopai, o suomių dalinių mobilumas bei naktinės operacijos sovietų kariuomenei atnešdavo didžiulius nuostolius. Sovietų tankų puolimus efektyviai sustabdydavo itin mobilūs suomių tankų padaliniai.

Po ''Žiemos karo'' panašius kovos metodus dalinai perėmė kitų šalių (ir Sovietų Sąjungos, ir [[Vokietija|Vokietijos]]) kariuomenės, o po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] tokie metodai (greitos puolamosios operacijos, nestabili fronto linija, naktiniai veiksmai ir pan.) tapo įprastais visoms modernioms kariuomenėms.

== Užsienio parama Suomijai karo metu ==

Dauguma pasaulio šalių rėmė Suomiją. Antrasis Pasaulinis karas dar nebuvo prasidėjęs visu pajėgumu. Tuo metu Europoje  Vokietija ir Sovietų Sąjunga buvo užpuolusios tik Lenkiją, todėl Šiaurės karas sukėlė didžiulę susidomėjimo bangą visame pasaulyje.

Sovietų Sąjungos agresija prieš Suomiją buvo pasmerkta. Įvairios užsienio organizacijos siuntė medicininę paramą Suomijai. Suomijos emigrantai, gyvenę [[JAV]] ir [[Kanada|Kanadoje]], sugrįžo į Suomiją, daugybė savanorių iš įvairių pasaulio šalių atvyko į Suomiją ir prisijungė prie Suomijos kariuomenės: 1010 danų, 8 700 švedų, 1000 estų, 725 norvegai, 372 ingrai, 366 vengrų savanoriai, 346 suomių kilmės užsienio šalių piliečiai <ref>{{cite web |last=Kossila |first=Tapani |title= Foreign volunteers in the Winter War |url= http://www.axishistory.com/index.php?id=6299 |date= |work= |publisher= Axis History Factbook |accessdate=24 July 2009}}</ref> ir 210 savanorių iš kitų šalių (tarp jų ir iš [[Lietuva|Lietuvos]]) atvyko į Suomiją karo metu. Vokietija leido daliai laivų atvežti ginklus į Suomiją, tačiau Švedijos laikraščiui paskelbus apie tai, Vokietija greitai užblokavo bet kokį ginklų tiekimą Suomijai, nes tuo metų Vokietija ir SSRS buvo sąjungininkės.<ref name="Trotter18">[[#Trotter2002|Trotter 2002]], p. 194–202</ref>

== Karo rezultatai ir padariniai ==
[[Vaizdas:Ceded Territories.png|miniatiūra|302x302px|Suomijos prarastos teritorijos]]
[[Vaizdas:Continuation War 1941.jpg|thumb|200px|1941 m. suomių kariškiai kerta SSRS-Suomijos sieną]]

=== Požiūris į karą Suomijoje ===
Suomijoje kova su sovietais padėjo suvienyti Suomijos visuomenę, kuri tebejautė susiskaldymą po [[Suomijos pilietinis karas|Suomijos pilietinio karo]]. 

Karo pabaigoje buvo parengti įsakymai trauktis iki kitos gynybinės linijos, esančios Taipale sektoriuje. Buvo diskutuojama, kiek laiko dar atsilaikys kariuomenė, skaičiavimai svyravo nuo kelių dienų <ref>{{cite book |last1=Laaksonen |first1=Lasse |authorlink1= |title= Todellisuus ja harhat |year=2005  |origyear=1999 |publisher=Ajatus kirjat |isbn=951-20-6911-3 |language=fi}}</ref> iki kelių mėnesių <ref>{{cite book |last1=Halsti |first1=Wolfgang Hallstén |authorlink1= |title= Talvisota 1939-1940 |year=1955  |publisher=Otava |isbn= |language=fi}}</ref>, bet daugiausiai buvo manoma, kad Suomijos kariuomenė šioje vietoje dar atsilaikys kelias savaites.<ref>{{cite book |last1=Paasikivi |first1=Juho Kusti |authorlink1=Juho Kusti Paasikivi |title= Toimintani Moskovassa |year=1959  |publisher=WSOY |isbn= |language=fi}}</ref>

Pasirašius laikiną taikos susitarimą, Suomijoje buvo įsteigta Karjalan Liitto, kuri rūpinosi pabėgėlių iš Karelijos klausimais.

=== Požiūris į karą Sovietų Sąjungoje ===
Nuo karo iki pat persitvarkymo XX a. 9 dešimtmetyje Sovietų istorikai vadovavosi daugiausiai vien tik [[Viačeslavas Molotovas|Viačeslavo Molotovo]] kalbomis apie Šiaurės karą. Kalbėdamas per radiją 1939 m. [[lapkričio 29]] d. Molotovas teigė, jog Sovietų Sąjunga bandė du mėnesius derėtis su Suomija, kad ši garantuotų [[Leningradas|Leningrado]] saugumą. Tačiau suomiai buvo priešiški ir pasirinko „tenkinti užsienio imperialistus“. Suomiai pradėjo karines provokacijas, taigi sovietai nebegalėjo vadovautis nepuolimo sutartimis. Pagal Molotovą, sovietai nenorėjo okupuoti arba aneksuoti Suomijos, vienintelis jų tikslas buvo apsaugoti Leningradą.<ref name="talvisodanpikkujattilainen-vihavainen">{{cite book |last=Vihavainen | first=Timo |editor1-first=Jari |editor1-last=Leskinen |editor2-first=Antti |editor2-last=Juutilainen |title=Talvisodan pikkujättiläinen |edition=1st |publisher=Werner Söderström Osakeyhtiö |date=1999 |pages=893-911 |chapter=Talvisota neuvostohistoriakirjoituksessa |language=fi |isbn=951-0-23536-9}}</ref>

=== Karo aukos ===
Per keturis karo mėnesius Sovietų Sąjungos kariuomenė neteko daugybės karių. Vienas Raudonosios armijos generolas, pažiūrėjęs į žemėlapį ir įvertinęs užkariautos teritorijos dydį pasakė: „Mes užkariavome tik tiek žemės, kad joje pakaktų palaidoti žuvusiuosius“. Oficialiai sovietai teigė, kad žuvo 48 745 žmonės, buvo sužeisti – 150 863.<ref name="Trotter20">[[#Trotter2002|Trotter 2002]], pages 263–270</ref>

Nikita Chrusčiovas teigė, kad Sovietų Sąjunga Suomijos puolimui pasiuntė 1,5 milijono žmonių, iš kurių 1 milijonas žuvo, Sovietų Sąjunga neteko 1000 lėktuvų, 2300 tankų ir šarvuotų mašinų ir begalės kitų karinių priemonių.<ref>{{cite web |last=Maddock |first=Robert K. |title=The Finnish Winter War |url=http://www.kaiku.com/winterwar.html |date=1 March 2007 |work= |publisher=Kutri's Corner |accessdate=24 July 2009 |archive-date=2009-03-02 |archive-url=https://web.archive.org/web/20090302160341/http://www.kaiku.com/winterwar.html |url-status=dead }}</ref><ref>Mosier, John, ''The Blitzkrieg Myth: How Hitler and the Allies Misread the Strategic Realities of World War II'', HarperCollins, 2004, ISBN 0-06-000977-2, page 88</ref> Suomijos nuostoliai apsiribojo 25 904 žuvusiais arba dingusiais <ref name="pikkujattilainen-kurenmaalentila">{{cite book |last1=Kurenmaa | first1=Pekka |last2=Lentilä | first2=Riitta |editor1-first=Jari |editor1-last=Leskinen |editor2-first=Antti |editor2-last=Juutilainen |title=Jatkosodan pikkujättiläinen |edition=1st |publisher=Werner Söderström Osakeyhtiö |date=2005 |pages=1150-1162 |chapter=Sodan tappiot |language=fi |isbn=951-0-28690-7}}</ref> ir 43 557 sužeistais.<ref name="talvisodanpikkujattilainen-lentilajuutilainen">{{cite book |last1=Lentilä | first1=Riitta |last2=Juutilainen | first2=Antti |editor1-first=Jari |editor1-last=Leskinen |editor2-first=Antti |editor2-last=Juutilainen |title=Talvisodan pikkujättiläinen |edition=1st |publisher=Werner Söderström Osakeyhtiö |date=1999 |pages=816-828 |chapter=Talvisodan uhrit |language=fi |isbn=951-0-23536-9}}</ref>

[[1990]] m. profesorius Michail Semiriaga, vadovaudamasis Raudonosios armijos dokumentais, išleido knygą, kurioje jis pateikė tikslų nukentėjusiųjų skaičių: 53 522 žmonės žuvo, 16 208 – dingo, 163 772 – buvo sužeisti ir 12 064 nušalo. Tuo tarpu profesorius N. I. Baryshikov teigia, kad žuvo 53 500 žmonių. [[1999]] m. suomių profesorius Ohto Manninen apskaičiavo, kad sovietų pusėje žuvo arba pateko į nelaisvę 84 994 kariai, 186 584 – buvo suluošinti arba tapo neįgaliais, 51 892 – susirgo, 9 614 – nušalo.<ref name="talvisodanpikkujattilainen-manninen2">{{cite book |last=Manninen | first=Ohto |editor1-first=Jari |editor1-last=Leskinen |editor2-first=Antti |editor2-last=Juutilainen |title=Talvisodan pikkujättiläinen |edition=1st |publisher=Werner Söderström Osakeyhtiö |date=1999 |pages=811-815 |chapter=Venäläiset sotavangit ja tappiot |language=fi |isbn=951-0-23536-9}}</ref> Rusijos istorikas Grigori Krivošejev suskaičiavo 126 875 žuvusiuosius ir 264 908 sužeistuosius.<ref>http://www.soldat.ru/doc/casualties/book/chapter4_8.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100329013351/http://www.soldat.ru/doc/casualties/book/chapter4_8.html |date=2010-03-29 }}</ref>

Suomijos pusėje žuvo arba dingo be žinios 25 904 žmonės.<ref>Kurenmaa, Pekka; Lentilä, Riitta (2005). „Sodan tappiot“. in Leskinen, Jari; Juutilainen, Antti (in Finnish). Jatkosodan pikkujättiläinen (1st ed.). Werner Söderström Osakeyhtiö. pp. 1150–1162. – ISBN 951-0-28690-7.</ref> Per Sovietų Sąjungos oro reidus žuvo 957 Suomijos civiliai.<ref>Kurenmaa, Pekka; Lentilä, Riitta (2005). „Sodan tappiot“. in Leskinen, Jari; Juutilainen, Antti (in Finnish). Jatkosodan pikkujättiläinen (1st ed.). Werner Söderström Osakeyhtiö. pp. 1150–1162. – ISBN 951-0-28690-7</ref>

=== Teritoriniai pokyčiai ===
[[1940]] m. [[kovo 12]] d. pasirašytos taikos sąlygomis Suomijos pietrytinė siena buvo atitraukta iki 1721 m. ribos, [[SSRS]] gavo [[Karelija|Karelijos]] sąsmauką ir [[Vyborgas|Vyborgo]] ({{Fi|Viipuri}}) miestą, keletą salų [[Suomijos įlanka|Suomijos įlankoje]], vakarinę Rybačio pussiasalio dalį, vakarinę ir šiaurinę [[Ladoga|Ladogos]] ežero pakrantę. Pagal šią sutartį Suomija neteko 10 % dirbamos žemės, 10 % tekstilės, chemijos ir metalo pramonės, 11 % miškų ir buvo priversta 30 metų nuomoti Hanko pusiasalį karinei jūrų bazei. Apie 12 % Suomijos gyventojų turėjo per 12 dienų išsikelti iš prarastų teritorijų.

=== Pasekmės Sovietų Sąjungai ===
Agresija prieš Suomiją lėmė dar didesnę SSRS izoliaciją. Demokratinių valstybių visuomenė pasmerkė Sovietų Sąjungą kaip agresorę, ji buvo pašalinta iš [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungos]], iš kurios jau anksčiau buvo pasitraukusios [[Japonija]], [[Vokietija]] ir [[Italija]]. Tuometinė SSRS sąjungininkė Vokietija iš jos nesėkmių kare su Suomija padarė savas išvadas. Šis karas parodė prastą [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] karinį pasirengimą, ir [[Hitleris]] 1940 m. vasarą įsakė rengti karo su SSRS planą.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos|2}}

== Nuorodos ==
{{Commonscat|Winter War}}
* [[Žiemos karas (filmas)]]

{{SavStr}}

[[Kategorija:Suomijos karai]]
[[Kategorija:TSRS karai]]
[[Kategorija:Karelijos istorija]]