Peržiūrėti šaltinį Žemaitijos seniūnija

{{Istorinis administracinis vienetas
| pavadinimas = {{PAGENAME}}
| herbas = Arms of the Duchy of Samogitia.svg
| vėliava = 
| žemėlapis = RON księstwo żmudzkie map.svg
| žemėlapio tekstas = Seniūnija LDK žemėlapyje
| plotis = 250
| valstybė = Abiejų Tautų Respublika
| valstRegionoVardas = Provincija| valstRegionas = LDK
| admCentras = [[Kražiai]], [[Kėdainiai]], [[Raseiniai]]
| admVienetoVardas = Pavietai| admVienetoKiekis = 29
| kalbos = 
| įkūrimoMet = 1411
| panaikinimoMet = 1795
| p1 = Trakų kunigaikštystė
| vėliava_p1 = Flag of the Grand Duchy of Lithuania (1410–1403).svg 
| s1 = Vilniaus gubernija
| vėliava_s1 = Flag of Russia.svg
| vadovotitulas = Seniūnas |vadovas = [[Žemaičių seniūnas]]
| gyventojumetai = |gyventoju = 
| gyventojuRef = 
| plotas =23 300 |plotoRef = 
}}

'''Žemaitijos seniūnija''' ({{lot|Capitaneatus Samogitiae}}) – [[LDK]] administracinis vienetas nuo [[1409]] ar [[1411]] m. iki [[1795]] m. Apėmė LDK (ir etninės Lietuvos) šiaurės vakarų dalį; nuo XVI a. 7-ojo dešimtmečio seniūnijos juridinis statusas iš esmės nesiskyrė nuo LDK [[vaivadija|vaivadijų]] juridinio statuso. [[Herbas]] – juoda [[meška]] raudoname lauke. Nuo [[1575]] m. vadinosi '''''Žemaitijos kunigaikštyste'''''.<ref>[https://www.zbd.lt/straipsniai/zemaiciu-bajoru-draugijos-istorija-1 Žemaičių Bajorų Draugijos istorija.] 2020-12-14, Zbd.lt (tikrinta 2022-09-04).</ref>

== Istorija ==
{{plačiau|Žemaitija}}
[[File:Eldership of Samogitia (Žemaitija) within Lithuania in the 17th century.png|thumb|left|Vaivadija LDK žemėlapyje (raudona)]]

Maždaug iki XIV a. 4-ojo ir 5-ojo dešimtmečių sandūros būsimos Žemaičių seniūnijos teritorija (istorinės Žemaitijos dalis į vakarus nuo [[Nevėžis|Nevėžio]], įskaitant dab. [[Užnemunė]]s šiaurės vakarų kampą; plotas ~23 tūkst. km²) priklausė [[Žemaitija|Žemaičių kunigaikštystei]], vėliau – [[Trakų kunigaikštystė|Trakų kunigaikštystei]]; [[1259]]–[[1260]], [[1398]]–[[1401]] ir [[1404]]–[[1409]] m. tą pačią teritoriją bent oficialiai valdė [[Vokiečių ordinas]].

[[Lietuvos krikštas#Žemaitijos krikštas|Krikštijant Žemaitiją]], nė vienas dvasininkas, atvykęs į Žemaitiją kartu su karaliumi [[Jogaila]], negalėjo susikalbėti su [[žemaičiai]]s, todėl pats karalius Jogaila mokė žemaičius apie [[Katalikybė|katalikybę]], taigi jis gebėjo bendrauti [[Žemaičių tarmė|žemaičių tarme]].<ref>[[Darius Baronas|Baronas, Darius]]. ''[https://www.lkma.lt/site/files/file/leidiniai/Zemaiciu_krikstas.pdf Žemaičių krikštas: tyrimai ir refleksija]''. [[Vilnius]]: [[Lietuvių katalikų mokslo akademija]]. 33–34 p. ISBN 978-9986-592-71-6.</ref>

Žemaičių seniūnija (XV–XVII a. šaltiniuose ji minima ir kaip „Žemaičių žemė“) buvo sudaryta 1409 ar [[1411]] m., žemaičių sukilėliams atkovojus iš kryžiuočių pastariesiems [[Vytautas|Vytauto]] 1404 m. [[Racionžo sutartis|Racionžo sutartimi]] užrašytą istorinės Žemaitijos dalį. Seniūnijos siena su [[Prūsija]] nustatyta [[1422]] m., sudarant [[Melno taika|Melno taiką]], o siena su [[Livonija]] – 1426, 1473, 1529 ir 1541 m.

[[1441]] m. Ldk [[Kazimieras Jogailaitis]] ėmė tituluotis ir Žemaičių kunigaikščiu, – todėl nuo to laiko iki [[1795]] m. Žemaičių seniūnija dažniau vadinta „Žemaičių kunigaikštyste“.

Po [[ATR]] III padalijimo ([[1795]] m.) didžioji Žemaičių seniūnijos dalis atiteko [[Rusija]]i, o kairiajame Nemuno krante buvęs seniūnijos pietryčių kampas – [[Prūsija]]i.

== Administracinis suskirstymas ==

Žemaitijoje apskritimis (traktais) nuo XVII a. vadinti buvę valsčiai, kurių XVIII a. pabaigoje buvo 28. Seniūnijos bajorai į seimelį rinkdavosi [[Raseiniai|Raseiniuose]], joje buvo [[Vėliavininkas (Rytų Europa)|vėliavininkas]] ir [[iždininkas]], vaivadijos ir apskričių pareigūnai.<ref>{{EL|1|20}}</ref>

Dar iki XVI a. vidurio nusistovėjo seniūnijos skirstymas į 27 [[tijūnas|tijūnų]] administruojamus [[valsčius]], kurie nuo XVII a. buvo vadinami „pavietais“<ref>{{TLE|4|||Žemaičių seniūnija}}</ref> (apskritis; kartais vienas tijūnas administruodavo kelis Žemaičių seniūnijos valsčius). XV–XVI a. buvo šie valsčiai: <ref>{{LTE|12|485}}</ref>

Seniūno administruojami:
* [[Karklėnų valsčius]]
* [[Kražių valsčius]]
* [[Medingėnų valsčius]]
* [[Patumšių valsčius]]
* [[Pavandenės valsčius]]
* [[Platelių valsčius]]
* [[Raseinių valsčius]]
* [[Tendžiogalos valsčius]]
* [[Viduklės valsčius]]
* [[Žarėnų valsčius]]

Didžiojo kunigaikščio žinioje nuo XV a. pradžios:
* [[Josvainių valsčius]]
* [[Šiaulių valsčius]]
* [[Veliuonos valsčius]]
* [[Vilkijos valsčius]]

Didžiojo kunigaikščio žinion perėję [[1527]] m.:
* [[Ariogalos valsčius]]
* [[Beržėnų valsčius]]
* [[Biržuvėnų valsčius]]
* [[Didžiųjų Dirvėnų valsčius]]
* [[Gandingos valsčius]]
* [[Karšuvos valsčius]]
* [[Mažųjų Dirvėnų valsčius]]
* [[Pajūrio valsčius]]
* [[Palangos valsčius]]
* [[Rietavo valsčius]]
* [[Telšių valsčius]]
* [[Tverų valsčius]]
* [[Užvenčio valsčius]]
* [[Viešvėnų valsčius]]

Dar minimas [[Šiauduvos valsčius]]. Į seniūniją įėjo Jurbarko apylinkės ir Ldk [[Skirsnemunės dvaras]] bei [[Užnemunė]]s apylinkės, priklausančios [[Vilkijos valsčius|Vilkijos]] ir [[Veliuonos valsčius|Veliuonos]] valsčiams.

Iš XV–XVI a. šaltinių žinomi Žemaičių seniūnijos [[Jurbarko valsčius|Jurbarko]], [[Kaltinėnų valsčius|Kaltinėnų]], [[Kelmės valsčius|Kelmės]], [[Pašilės valsčius|Pašilės]], [[Skirsnemunės valsčius|Skirsnemunės]] ir [[Žąsyčių valsčius|Žąsyčių]] valsčiai buvo panaikinti [[1537]] ar [[1538]] m.

Iki [[1764]] m., t. y. iki [[Telšių apskritis|Telšių reparticijos]] (amžininkų vadinta ir „Telšių pavietu“) sudarymo seniūnija skirstyta tik į labai nevienodo dydžio [[valsčius]] (dalis tų valsčių dar skirstyti į vad. [[traktas|traktus]]), o nuo 1764 m. – taip pat į 2 (Raseinių ir Telšių) reparticijas (1775 m. Telšių reparticijos centras perkeltas į Šiaulius). 1791–1795 m. Žemaičių seniūniją sudarė jau 3 (Raseinių, Šiaulių ir Telšių) reparticijos (žemės) ir 29 valsčiai.

[[1667]] m. Žemaičių seniūnijoje buvo 3978 bajorų [[dūmas|dūmai]] (plačiau žr. [[Žemaitijos bajorai 1667 m.]]).

1790 m. seniūnijoje gyveno per 327 tūkst. žmonių, seniūnijos teritorijoje tada buvo 120 miestų ir miestelių.

== Valdymas ==
=== Institucijos ===

Iki XVI a. 7-ojo dešimtmečio seniūnijos administraciją sudarė [[Žemaičių seniūnas]], Žemaičių [[kaštelionas]], Žemaičių [[maršalka]], Žemaičių [[karuža]], Žemaičių kunigaikštystės [[pilies teismas|pilies teismo]] teisėjas ir to paties teismo raštininkas; valdant [[Žygimantas Augustas|Žygimantui Augustui]] greta šių pareigybių dar įvestos Žemaičių [[pakamarė]]s ir Žemaičių kunigaikštystės [[žemės teismas|žemės teismo]] teisėjo, pateisėjo bei raštininko institucijos.

[[ATR]] [[senatas|Senate]] Žemaičių seniūnijai dar atstovavo [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupas]]. Žemaičių krašto [[seimelis]] į [[ATR seimas|ATR Seimą]] deleguodavo tris, o į [[Lietuvos Tribunolas|Lietuvos Tribunolą]] – keturis (du į rusėniškąją ir du į lietuviškąją sesiją) seniūnijos atstovus. Į ATR Seimą deleguoti seniūnijos atstovai nuo kitų LDK sričių atstovų skyrėsi raudonais [[kontušas|kontušais]] su žydrais apvadais.

=== Seniūnas ===
{{plačiau|Žemaičių seniūnas}}

Pirmieji žinomi Žemaičių seniūnai ([[Rumbaudas Valimantaitis]] ir kt.) buvo paskirti vien [[LDK]] nuožiūra, tačiau po [[1440]]–[[1441]] m. žiemos įvykių (Žemaičių seniūnijos bajorų maišto prieš LDK centrinę valdžią) Žemaičių seniūną, savo pareigas paprastai eidavusį iki gyvos galvos, Ldk skirdavo tik iš seniūnijos [[seimelis|seimelio]] pasiūlytų kandidatų.

Žemaičių seniūnas, kuris turimais įgaliojimais prilygo LDK [[vaivada|vaivadoms]], buvo aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Žemaičių seniūnijoje, šios seniūnijos [[bajorai|bajorų]] vadas ir seniūnijos bajorų pašauktinės kariuomenės vadas, taip pat [[LDK]] [[Ponų taryba|Ponų tarybos]] narys, o nuo [[1569]] m. – [[ATR]] [[senatas|Senato]] nuolatinis narys. Jo kompetencijai buvo priskirti Žemaičių seniūnijos administracijos, teismo ir karo reikalai. Be to, jis rūpinosi seniūnijos miestų bei miestelių saugumu, jų vidaus tvarka, kontroliavo juose prekių kainas, matus ir saikus. Žemaičių seniūno jurisdikcijai priklausė ir seniūnijos miestų bei miestelių [[žydai|žydų]] bendruomenės.<ref>{{TLE|4|||Žemaičių seniūnija}}</ref>

=== Centras ===

Svarbiausias seniūnijos administracinis centras (Žemaičių seniūnų rezidavimo vieta) iš pradžių buvo [[Kražiai]], nuo 1535 m. iki XVI a. pab. − [[Kėdainiai]], nuo XVII a. pr. − [[Raseiniai]].

Seniūnijos [[seimelis]] rinkdavosi Kražiuose, [[Vilkija|Vilkijoje]] arba Kėdainiuose, nuo XVI a. 8-ojo dešimtmečio – dažniausiai Raseiniuose. Nuo 1764 ir 1791 m. teisę rinktis į savo seimelius taip pat turėjo Raseinių, [[Telšiai|Telšių]] ir [[Šiauliai|Šiaulių]] reparticijų (likusios LDK dalies [[pavietas|pavietams]] prilygusių teisminių bei bajorų savivaldos teritorijų; nuo 1793 m. vadintos „žemėmis“) bajorai.

== Miestai ==

XV a. pabaigoje – XVIII a. [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo miesto teises]] turėjo šios Žemaičių seniūnijos gyvenvietės:<ref>{{TLE|4|||Žemaičių seniūnija}}</ref>

{{col4}}
* [[Akmenė]]
* [[Ariogala]]
* [[Baisogala]]
* [[Gargždai]]
* [[Joniškis]]
* [[Josvainiai]]
* [[Jurbarkas]]
* [[Kėdainiai]]
* [[Kretinga]]
* [[Kvėdarna]]
* [[Palanga]]
* [[Plateliai]]
* [[Plungė]]
* [[Raseiniai]]
* [[Rietavas]]
* [[Skirsnemunė]]
* [[Skuodas]]
* [[Sudargas]]
* [[Šakyna]]
* [[Šiauliai]]
* [[Šventoji (Palanga)|Šventoji]]
* [[Telšiai]]
* [[Tryškiai]]
* [[Vainutas]]
* [[Varniai]]
* [[Veiviržėnai]]
* [[Veliuona]]
* [[Viekšniai]]
* [[Vilkija]]
* [[Virbalis]]
* [[Kudirkos Naumiestis|Vladislavovas]]
* [[Žemaičių Naumiestis]]
* [[Žagarė]]
* [[Žvingiai]]
</div>

== Žemėlapiai ==
* [http://samogitia.mch.mii.lt/zemaitija.lt.htm 1735 m. žemėlapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090817122123/http://samogitia.mch.mii.lt/zemaitija.lt.htm |date=2009-08-17 }}
* [http://www.samogit.lt/ISTORIJA/is_istorijos.htm XVIII a. pabaigos žemėlapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100520023250/http://www.samogit.lt/ISTORIJA/is_istorijos.htm |date=2010-05-20 }}

<gallery>
IRPŻmudzkie.PNG | Žemaičių seniūnija ATR
Fotothek df tg 0005105 Geographie ^ Karte.jpg | 1552 m. Johanneso Honteruso žemėlapyje pavaizduota Žemaitija
Map of the Duchy of Samogitia (Žemaitija), 1753.jpg | 1753 m. [[Leonhard Euler]] ir Johann Christoph Rhode žemėlapyje pavaizduota Žemaitija, kuriame ji yra pavadinta kaip ''Hertzogthum Samaiten''
</gallery>

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{LDK vaivadijos}}
{{ATRvaivadijos}}
{{LDK apskritys}}

[[Kategorija:LDK kunigaikštystės]]
[[Kategorija:Žemaitijos seniūnija| ]]