Peržiūrėti šaltinį Žaliasis Kyšulys

{{ŠaliesLentelė|
 pavadinimas = Žaliasis Kyšulys|
 ilgas_pavadinimas = Žaliojo Kyšulio Respublika|
 vietinis_pavadinimas = {{pt|República de Cabo Verde}}|
 kilm=Žaliojo Kyšulio|
 žemėlapis=Cape Verde (orthographic projection).svg|
 vėliava=Flag of Cape Verde.svg|
 herbas= Coat of arms of Cape Verde.svg |
 himnas = „[[Žaliojo Kyšulio himnas|Laisvės daina]]“|
 kalbos=[[portugalų kalba|portugalų]]|
 sostinė=[[Praja]]|
 didžiausiasMiestas=[[Praja]]|
 valdovų=2|
 titulas1=prezidentas|
 pavardė1=[[:pt:José Maria Neves|José Maria Neves]] |
 titulas2=premjeras|
 pavardė2=[[:pt:Ulisses Correia e Silva|Ulisses Correia e Silva]]|
 titulas3=-|
 pavardė3=-|
 plotoVieta=164|
 plotas=4&nbsp;033|
 vandens=nežymi dalis|
 gyvMetai=[[2017]]|
 gyventojuVieta=172|
 gyventoju=483 628|
 gyventojuTankis=123,7|
 tankumoVieta=89|
 BVPMetai=[[2019]] (progn.)|
 BVPVieta=162|
 BVP=4,323|
 BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]|
 BVPGyventojui=7 728|
 BVPGyventojuiVieta=94|
 valiuta=[[Žaliojo Kyšulio eskudas]] (CVE)|
 laikoJuosta=UTC-1|
 vasarosLaikas=nėra|
 nepriklausomybėsĮvykis=nuo [[Portugalija|Portugalijos]]|
 nepriklausomybėsDatos=<br />[[1975]] m. [[liepos 5]] d.|
 nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta <br />Pripažinta|
 TLD=cv|
 telKodas=+238
}}

'''Žaliojo Kyšulio Respublika''' ('''Žaliasis Kyšulys''', {{pt|Cabo Verde}}) – salų valstybė [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyne]], apie 500 km į vakarus nuo vakarinio [[Afrika|Afrikos]] žemyno kyšulio ([[Žaliasis kyšulys|Žaliojo kyšulio]]), esančio [[Senegalas|Senegale]]. Šalis priklauso [[Makaronezija|Makaronezijos]] salynui.

== Istorija ==
{{main|Žaliojo Kyšulio istorija}}

[[1456]] metais, kuomet prasidėjo geografinių atradimų era, [[Portugalija|Portugalijos]] karūnai tarnaujantys jūreiviai išsilaipino dabartiniuose Žaliojo kyšulio krantuose. Nors tai nėra faktinis įrodymas, tačiau yra pagrindo manyti, kad romėnai ir kartaginiečiai žinojo apie archipelago egzistavimą. Taigi spėjama, kad XII–XIII a. [[arabai|arabų]] jūreiviai pasiekė tuo metu buvusias negyvenamas salas. 

[[1495]] m. Žaliasis Kyšulys paskelbtas Portugalijos kolonija, o sostine tapo Sidade Veljos miestas. Kadangi salos buvo negyvenamos, į jas pradėta vežti vergus iš Vakarų Afrikos, taip pat atsikėlė ir portugalų valstiečiai. XV–XVI a. Žaliasis Kyšulys buvo svarbus vergų prekybos centras, tačiau kentėjo nuo prancūzų ir anglų [[piratai|piratų]] antpuolių. Panaikinus vergiją, salų reikšmė sumenko. 

[[1972]] m. Žaliasis Kyšulys gavo savivaldą. [[1956]] m. susikūrusi [[Žaliojo Kyšulio nepriklausomybės Afrikos partija]], vadovaujama [[Amilkaras Kabralas|Amilkaro Kabralo]] [[1975]] m. pasiekė visišką salų nepriklausomybę. [[1975]] m. [[liepos 5]] d. paskelbus nepriklausomybę, šalies prezidentu tapo [[Aristidas Pereira]]. 

[[Bisau Gvinėja|Bisau Gvinėjos]] ir Žaliojo Kyšulio nepriklausomybės partija (PAIGC) gavusi daugumą Nacionalinėje Asamblėjoje, į naują [[konstitucija|konstituciją]] įtraukė straipsnį apie būsimą Žaliojo Kyšulio ir Bisau Gvinėjos susijungimą. Tačiau po karinio perversmo, įvykusio Bisau Gvinėjoje [[1980]] m. [[lapkričio 14]] d., Žaliojo Kyšulio partinė organizacija atsiskyrė nuo PAIGC, visos užuominos apie galimą susijungimą su Bisau Gvinėja buvo pašalintos iš konstitucijos ir [[1981]] m. sausio mėn. įkurta Afrikos Žaliojo Kyšulio nepriklausomybės partija (PAICV). Įsigaliojo [[vienpartinis režimas]]. 

Tik [[1990]] m. iš konstitucijos pašalintas straipsnis, įtvirtinantis PAICV monopolį. [[1991]] m. [[sausio 13]] d. rinkimuose laimėjo [[1990]] m. įkurta partija „Judėjimas už demokratiją“. [[1991]] m. prezidentu išrinktas [[Antonijus Maškarenjašas Monteiras]]. [[1992]] m. rugsėjį įsigaliojo nauja konstitucija, įtvirtinanti [[daugiapartinė sistema|daugiapartinę sistemą]], ekonominį vystymąsi, pagrįstą laisvosios rinkos principais, demokratines pertvarkas, nacionalinio privataus kapitalo vystymąsi, užsienio investicijų pritraukimą, santykių su [[Portugalija]], [[Brazilija]] ir kai kuriomis Afrikos šalimis vystymąsi.

[[1995]] m. parlamento rinkimuose daugumą balsų vėl gavo Judėjimas už demokratiją, o [[1996]] m. A. M. Monteiras perrinktas antrai kadencijai. Tais pačiais metais Žaliasis Kyšulys tapo vienu iš portugališkai kalbančių šalių Bendrijos steigėju. [[1997]] m. sukurtas vieningas salyno komunikacinis centras, o tai leido įkurti ofšorinį bankininkystės centrą.

[[1998]] m. nacionalinė valiuta [[Žaliojo Kyšulio eskudas|eskudas]] buvo susietas su Portugalijos valiuta, taigi palengvėjo prekyba su ES šalimis ir su frankofoniškąja [[Afrika]]. [[2001]] m. šalies prezidentu tapo [[Pedro de Verona Rodrigues Pires]], iškeltas PAICV.

== Politinė sistema ==
{{main|Žaliojo Kyšulio politinė sistema}}

Žaliasis Kyšulys – parlamentinė demokratinė unitarinė respublika. Galioja [[1992]] m. rugsėjo 25 d. priimta konstitucija (su 1995 ir 1999 pataisomis). Vyriausybės vadovas yra prezidentas, kuris renkamas visuotinuose tiesioginiuose rinkimuose penkeriems metams. Įstatymų leidyba priklauso Nacionalinei Asamblėjai: 72 deputatai renkami penkerių metų laikotarpiui. Asamblėja renka ministrą pirmininką, kuris pateikia prezidentui tvirtinti ministrų kabineto sudėtį.
Vietinė vykdomoji valdžia taip pat renkama visuotiniuose rinkimuose penkeriems metams.
Daugiapartinė sistema: šiuo metu yra 7 politinės partijos.
Politinis gyvenimas šioje šalyje garsėja savo stabilumu ir konfliktų nebuvimu, kadangi šalyje gana stipriai jaučiama Vakarų kultūros įtaka.

=== Teisinė sistema ===

Teisinė Žaliojo Kyšulio sistema priklauso romanų-germanų šeimai, seka Portugalijos teisinėmis tradicijomis. Žaliajame Kyšulyje neišvystyta juridinio išsilavinimo sistema, teisininkai rengiami Portugalijos universitetuose.
Pagrindinis civilinės teisės šaltinis – [[1966]] m. Portugalijos konstitucija. Šeimos santykiai reguliuojami remiantis [[1981]] m. Šeimos kodeksu. Santuokos sudaromos civiline arba religine forma ir įtvirtina sutuoktinių lygiateisiškumą.
Nuo [[1980]] m. pabaigos vykdoma ekonominės sferos liberalizavimo politika. [[1989]] m. dekretas- įstatymas sukūrė teisinę bazę laisvųjų ekonominių zonų steigimui.
[[1990]] m. pradėta valstybinių įmonių privatizacija.
[[1992]] m. Konstitucija įtvirtino privačios ekonominės iniciatyvos laisvę, įpareigojo valstybę pritraukti ir palaikyti užsienio investicijas.
Konstitucija garantuoja dirbančiųjų teisę jungtis į profesines sąjungas, dalyvauti kolektyvinėse derybose ir streikuoti. Įtvirtinta 44 valandų darbo savaitė.
Mirties bausmė Žaliajame Kyšulyje nebuvo taikyta nuo [[1835]] m. ir panaikinta pirmąja konstitucija [[1981]] m.

Teismų sistema susideda iš Aukščiausiojo Teismo ir regioninių teismų. Prokuratūra gina valstybės interesus ir vykdo baudžiamąjį persekiojimą. Konstitucinis Teismas vykdo konstitucinę priežiūrą. Tribunal de Contas – teismas, vykdantis aukščiausiu lygiu finansinę kontrolę.

== Administracinis suskirstymas ==
{{main|Žaliojo Kyšulio savivaldybės}}
[[Vaizdas:Cv map mun num.gif|thumb|300px|Žaliojo Kyšulio savivaldybės]]

Žaliojo Kyšulio salos padalintos į 22 savivaldybes ({{pt|municípios}}). Mažesnės salos sudaro po vieną savivaldybę, o didesnės – padalintos į kelias. Pateikiamas savivaldybių sąrašas pagal salas (skliausteliuose nurodytas numeris žemėlapyje):

* [[Santjago sala]]:
** [[Tarafalio savivaldybė]] (1)
** [[San Migelio savivaldybė]] (2)
** [[San Salvador do Mundo savivaldybė]] (3)
** [[Santa Kruso savivaldybė]] (4)
** [[San Domingoso savivaldybė]] (5)
** [[Prajos savivaldybė]] (6)
** [[Santjago Ribeira Grandės savivaldybė]] (7)
** [[San Lourenso dos Organjoso savivaldybė]] (8)
** [[Santa Katarinos savivaldybė]] (9)
* [[Bravos sala]] (10)
* [[Fogo sala]]:
** [[San Filipės savivaldybė]] (11)
** [[Fogo Santa Katarinos savivaldybė]] (12)
** [[Mosteiroso savivaldybė]] (13)
* [[Majo sala]] (14)
* [[Boa Vistos sala]] (15)
* [[Salio sala]] (16)
* [[San Nikolau sala]]:
** [[Ribeira Bravos savivaldybė]] (17)
** [[San Nikolau Tarafalio savivaldybė]] (18)
* [[San Visentės sala]] (19)
* [[Santo Antano sala]]:
** [[Porto Novo savivaldybė]] (20)
** [[Ribeira Grandės savivaldybė]] (21)
** [[Paulio savivaldybė]] (22)

== Geografija ==
[[Vaizdas:Santo Antao 01.jpg|thumb|250px|Santo Antano sala]]
[[Vaizdas:Sea-salt-minemaio.jpg|thumb|250px|Druskos gavyba Majo saloje]]
[[Vaizdas:Sao Vicente.jpg|thumb|250px|Mindelo miestas]]
{{main|Žaliojo Kyšulio geografija}}

Žaliojo Kyšulio salos yra vulkaninės kilmės. Pasiskirsčiusios į 2 grupes: [[Priešvėjinės salos (Žaliasis Kyšulys)|Priešvėjines salas]] (šiaurinė grupė) ir [[Pavėjinės salos (Žaliasis Kyšulys)|Pavėjines salas]] (pietinė grupė). Iš viso yra 10 salų ir 8 [[salelė]]s. Salų paviršius kalnuotas, yra ugnikalnių. Aukščiausia vieta – veikiantis [[Fogo ugnikalnis]] (2829 m, [[Fogo sala|Fogo s.]]). Didžiausia ir gausiausiai gyvenama sala – [[Santjago sala|Santjagas]] (joje yra šalies sostinė [[Praja]]). 

[[Klimatas]] tropinis, jūrinis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra yra 24&nbsp;°C, rugsėjo 29&nbsp;°C. Kritulių iškrenta nedaug, vos 68 mm per metus, iš jų beveik pusė rugsėjo mėnesį. 

Dėl sauso klimato vyrauja dykumų ir pusdykumių landšaftai. Auga skurdūs krūmynai ir pievos, miškų beveik nėra. Dėl salų nuotolio nuo žemyno, jose yra endeminių gyvūnų: Aleksandro čiurlių, Žaliojo Kyšulio dirvinių vieversių, Žaliojo Kyšulio nendrinukių, Jago žvirblių.

== Ekonomika ==
{{main|Žaliojo Kyšulio ekonomika}}

Žaliajame Kyšulyje beveik nėra naudingų iškasenų, dėl sauso klimato sunku vystyti žemdirbystę. Išgaunama [[valgomoji druska]] (daugiausia [[Majo sala|Majo saloje]]). Maisto (žuvies, gėrimų, cukraus), tabako, cemento, keramikos pramonė. Auginami [[kukurūzai]], [[ankštiniai]], [[batatas|batatai]], [[manijokas|manijokai]], [[cukranendrė]]s, [[bananai]], [[žemės riešutas|žemės riešutai]], [[tabakas]], [[prieskoniai]]. Auginami [[galvijai]], [[avys]], [[ožkos]], [[kiaulė]]s. Svarbi ūkio šaka – [[žvejyba]]. Vystomas [[turizmas]].

Šalyje yra apie 10 tūkst. km kelių. Pagrindinis jūrų uostas – [[Mindelas]]. Tarptautiniai oro uostai Santjago ir Salo salose.

== Demografija ==
{{main|Žaliojo Kyšulio demografija}}

Žaliojo Kyšulio gyventojai susiformavo susimaišius vergijon atvežtiems afrikiečiams (daugiausia iš [[Senegalas|Senegalo]], [[Gambija|Gambijos]] ir [[Bisau Gvinėja|Bisau Gvinėjos]]) bei kolonistams iš [[Portugalija|Portugalijos]]. Daugiau nei du trečdaliai (~71 %) gyventojų yra [[kreolai]] (mulatai), taip pat 28 % gyventojų yra [[juodaodžiai]] ([[fulbiai]], [[mandžakai]], [[balančiai]]), bei ~1 % baltieji ([[portugalai]], [[ispanai]], [[žydai]], [[arabai]]). Daugiau nei pusė gyventojų susitelkę [[Santjago sala|Santjago saloje]]. Didžioji gyventojų dauguma (94 %) Romos [[katalikybė|katalikai]]. Dar yra šiek tiek [[protestantizmas|protestantų]], [[islamas|musulmonų]], [[Bahajų tikėjimas|bahajų]], [[budizmas|budistų]]. Salų gyventojai kalba vietiniu kreoliniu portugalų kalbos variantu.

Didelės Žaliojo Kyšulio salų gyventojų bendruomenės gyvena Portugalijoje, [[JAV]], [[Angola|Angoloje]], [[San Tomė ir Prinsipė|San Tomė ir Prinsipėje]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Brazilija|Brazilijoje]].

== Kultūra ==
{{main|Žaliojo Kyšulio kultūra}}

Žaliojo Kyšulio kultūra – europietiškos ir afrikietiškos kultūros mišinys. Tradicinė salų muzika yra ''[[morna]]'', kurią po pasaulį išgarsino dainininkė [[Cesária Évora]]. Taip pat populiari muzika yra iš Angolos kilusi ''kizomba'', portugališkos-afrikietiškos muzikos ir šokio mišinys ''funaná''. Žymiausi šalies rašytojai – [[Luís Romano de Madeira Melo]], Ovídio Martins, Sergio Frusoni, Manuel Lopes. 

Populiariausios sporto šakos – [[futbolas]], [[krepšinis]].

== Kita informacija ==
* [[Žaliojo Kyšulio ryšiai]]
* [[Žaliojo Kyšulio transportas]]
* [[Žaliojo Kyšulio karinės pajėgos]]
* [[Žaliojo Kyšulio tarptautiniai santykiai]]
* [[Žaliojo Kyšulio šventės]]

== Nuorodos ==
{{commonscat|Cape Verde}}
{{vikižodynas}}
{{wikivoyage|Cape Verde}}
* [http://www.governo.cv/ Oficiali vyriausybės svetainė]
* [http://virtualcapeverde.net/news2/index.php Žaliojo Kyšulio bendruomenės svetainė]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}

{{Afrika}}

[[Kategorija:Žaliasis Kyšulys| ]]
[[Kategorija:Valstybės]]