Pereiti prie turinio

Šveplavimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šveplavimas - pastovus, tolydinis kalbos garsų, dažniausiai priebalsių, netaisyklingas tarimas. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių fonetinių kalbos sutrikimų.

Šveplavimas vaikystėje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Konstatuojant šveplavimą atsižvelgiama į kalbančiojo amžių. Ankstyvojoje vaikystėje vaikai taria taip pat netobulai, tačiau jų tarimo trūkumai yra fiziologiniai, nulemti amžiaus ypatybių. Tokie trūkumai išnyksta savaime. Šveplavimu laikomi tik tokie tarimo trūkumai, kurių negalima pateisinti amžiaus ypatybėmis. Šveplavimą apibūdina dar ir tai, kad jis, vaikams augant, neišnyksta savaime. Šveplavimui pašalinti paprastai būtinas logopedinis darbas. Pats šveplavimo pobūdis visada yra konkretus, nes švepluoti vaikai gali įvairiai. Kalbėdami gali visai praleisti kai kuriuos garsus, pakeisti juos lengvesniais, iškraipyti jų artikuliaciją, gali tardami painioti tarpusavyje panašius garsus ir t. t. Jeigu vaikas neištaria arba netaisyklingai ištaria kai kuriuos garsus tai vadiname šveplavimu. Šis apibūdinimas yra labai bendras, jis turėtų būti tiksliau apibrėžtas, atsižvelgiant į tą ar kitą šveplavimo pobūdį. Tikslesnio apibūdinimo reikia dar ir dėl to, kad daugelis, net ir specialistai logopedai, dažnai tiesiog sako: netaria garsų. Tai neteisinga tuo atveju, kai vaikas taria, bet šiek tiek iškraipo garso artikuliaciją.

Šveplavimas dar vadinamas dislalija (gr. dys priešdėlis, žymintis sutrikimą, lalia 'plepėjimas, šneka'). Netaisyklingas panašios artikuliacijos garsų (š, ž, c, dž arba s, z, c, dz) tarimas, kartais vadinamas monomorfine dislalija (gr. monos 'vienas, vieningas, vienintelis', morphe 'forma', t. y., 'vienaformis'). Netaisyklingas kelių garsų grupių tarimas (s, z, c, dz ir š, ž, c, dž arba š, ž, č, dž ir I, r) vadinamas polimorfine dislalija (gr. polymorphos 'daugiaformis, daugialytis, pasitaikantis kelių formų'). Skiriami tokie pagrindiniai garsų tarimo trūkumai:

  • Garsų keitimas.
  • Garsų praleidimas.
  • Garsų tarimo iškraipymas.