Šventojo švytėjimas
Šventojo švytėjimas (kartais vartojamas žodis vok. Heiligenschein) – optinis fenomenas, kurio metu apie stebėtojo galvos šešėlį susidaro ryški aureolė, halas. Tai stebima tuomet, kai paviršius, į kurį krenta šešėlis, pasižymi tam tikromis optinėmis savybėmis. Rasa ant žolės yra geriausias tokio paviršiaus pavyzdys, kuriame susidaro šventojo švytėjimas. Beveik sferiniai rasos lašai veikia kaip maži lęšiukai, surenkantys šviesą paviršiuje už jų. Dalis šios surinktos šviesos yra išsklaidoma galine kryptimi, link Saulės, ir dar kartą pereina rasos lašą. Dėl šios priežasties šešėlio taškas, atitinkantis dangaus sferoje padėtį priešingą Saulės padėčiai, yra ryškiausias.
Priešpriešos efektas pagerina halo efektą, sudarydamas ryškią aureolę aplink stebėtojo galvos šešėlį, kuomet stebėtojas žiūri į priešingą Saulei pusę. Kuomet stebimas šventojo švytėjimas, nėra matomi spalvoti žiedai, būdingi vainikui arba Brokeno šmėklai.
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Šventojo švytėjimo pavyzdžiai Archyvuota kopija 2005-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- Reiškinio priežastys