Šiaurės Jemenas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Šiaurės Jemenas − istorinis regionas Arabijos pusiasalyje, atsiradęs XIX a., kuomet dalį istorinio Jemeno (t. y. Pietinį Jemeną) užėmė Britų imperija.
Šiaurės Jemeną XIX-XX a. kontroliavo šios valstybės: Zaidi imamatas, Osmanų imperija, Jemeno karalystė, Jemeno Arabų Respublika.
1990 m. su Pietų Jemenu susijungė į dabartinį Jemeną.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1839 m. Britanija okupavo Adeną ir tų pačių metų rugsėjo mėnesį paskelbė jį savo kolonija. Tai lėmė Jemeno padalijimą tarp Britanijos paveiktos pietinės dalies, ir Osmanų paveiktos šiaurinės dalies.
XIX a. šiaurinę kalnuotą Jemeno dalį kontroliavo imamai Kasimidai, o pajūrio žemumas − Osmanai. Imamatas patyrė labai stiprią vahabitų agresiją, nuo kurios reikėjo gintis, o tai nuolat silpnino valstybę. Nors vahabitai neįsigalėjo, 1848 m. dideles imamato sritis vėl susigrąžino Osmanų imperija, o 1872 m. Turkija įsigalėjo visame Šiaurės Jemeno regione.
1918 m. Šiaurės Jemenas tapo nepriklausomas nuo Osmanų imperijos kaip Jemeno Karalystė. Joje Kasimidai susigrąžino valdžią ir buvo tituluojami karaliais (melik). Ši valstybė turėjo ne tik išsikovoti nepriklausomybę nuo Turkijos, bet ir kariauti su stiprėjančia Saudo Arabija šiaurėje ir Adeno Protektoratu pietuose.
1962 m. Egipto inspiruotas sukilimas nuvertė imamą−karalių ir paskelbė Jemeno Arabų Respubliką, tačiau kadangi Jordanas ir Saudo Arabija rėmė rojalistus, šalyje kilo pilietinis karas, pasibaigęs tik 1968 m., kuomet galutinai įsitvirtino respublikinis valdymas.
1990 m. gegužės 22 d. Pietų Jemenas ir Šiaurės Jemenas susijungė į Jemeno Respubliką.
