Peržiūrėti šaltinį Šiaulių apskrities istorija

{{Istorinis administracinis vienetas
| pavadinimas = Šiaulių apskritis
| origpavadin = 
| herbas = 
| vėliava = 
| žemėlapis = Lithuania-1867-1914.svg
| žemėlapio tekstas = Apskritis Kauno gubernijoje po 1867 m.
| plotis = 250
| valstybė = 
| valstRegionoVardas = | valstRegionas = 
| priklausomybė1 = Žemaičių seniūnija| priklausomybėLaik1 = 1775-1795 | priklausomybėVėl1 = POL województwo żmudzkie IRP COA.svg 
| priklausomybė2 = Vilniaus gubernija| priklausomybėLaik2 = 1795-1842 | priklausomybėVėl2 = Coat of arms of Vilna Governorate 1878.svg
| priklausomybė3 = Kauno gubernija| priklausomybėLaik3 = 1842-1915 | priklausomybėVėl3 =Kovno_Governorate_COA.png
| priklausomybė4 = Lietuvos sritis| priklausomybėLaik4 = 1915-1917 | priklausomybėVėl4 = Flag of the German Empire.svg
| priklausomybė5 = Lietuva| priklausomybėLaik5 = 1918-1941 | priklausomybėVėl5 = Flag of Lithuania.svg
| priklausomybė6 = Šiaulių krašto apygarda| priklausomybėLaik6 = 1941-1945 | priklausomybėVėl6 = Flag of Nazi Germany (1933-1945).svg
| priklausomybė7 = Lietuvos TSR| priklausomybėLaik7 = 1945-1950 | priklausomybėVėl7 = Flag of Lithuanian SSR.svg
| admCentras = [[Šiauliai]]
| admVienetoVardas = Valsčiai
| admVienetoKiekis = 19 | admVienetoKiekisMet = 1919
| admVienetoKiekis1 = 26 | admVienetoKiekisMet1 = 1923
| kalbos = 
| įkūrimoMet = 1775
| panaikinimoMet = 1950
| p1 = Žemaičių seniūnija
| vėliava_p1 = POL województwo żmudzkie IRP COA.svg 
| s1 = Šiaulių rajonas
| vėliava_s1 = Flag of Lithuanian SSR.svg
| s2 = Pakruojo rajonas
| vėliava_s2 = Flag of Lithuanian SSR.svg
| vadovotitulas =  |vadovas = 
| vadovotitulas2 = |vadovas2 = 
| gyventojumetai = 1790 |gyventoju = 115087
| gyventoju1metai = 1917 |gyventoju1 = 68390
| gyventoju2metai = 1939 |gyventoju2 = 	240807
| gyventojuRef = 
| plotas = 6478 |plotasmetai = 1897
| plotas1 = 2945 |plotas1metai = 1917
| plotas2 = 6042 |plotas2metai = 1939
| vikiteka = 
}}

'''Šiaulių apskritis''' (skirtingais laikais dar žinoma kaip '''''Šiaulių žemė, Šiaulių reparticija, Šiaulių ujezdas''''') – [[1775]]–[[1950]] m. egzistavęs administracinis vienetas dabartinėje vidurio [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje. Centras – [[Šiauliai]]. Apskritis atkurta [[1994]] m. kaip [[Šiaulių apskritis]].

== Istorija ==
=== 1775–1795 m. ===
[[Vaizdas:Apsk.jpg|thumb|left|300px|[[1935]] m. Šiaulių apskrities pastatas, pastatytas pagal inžinieriaus V. Bitės parengtą projektą]]

[[Stanislovas Poniatovskis|Stanislovui Augustui]] pradėjus vykdyti administracinę reformą, [[1764]] m. visa [[Žemaitijos seniūnija]], sujungus po kelis pavietų teismus buvo padalyta į [[Telšių apskritis|Telšių]] ir [[Raseinių apskritis|Raseinių]] reparticijas. [[1775]] m. [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas]] [[Telšių apskritis|Telšių reparticiją]] pervardino į Šiaulių reparticiją. Į ją pavieto (valsčiaus) teisėmis įėjo 15 Žemaitijos seniūnijos senųjų pavietų: [[Šiaulių pavietas]], [[Beržėnų pavietas]], [[Didžiųjų Dirvėnų pavietas]], [[Mažųjų Dirvėnų pavietas]], [[Tendžiogalos pavietas]], [[Josvainių pavietas]], [[Palangos pavietas]], [[Platelių pavietas]], [[Telšių pavietas]], [[Rietavo pavietas]], [[Patumšių pavietas]], [[Biržuvėnų pavietas]], [[Medingėnų pavietas]], [[Pavandenės pavietas]], [[Karklėnų pavietas]].

[[1776]] m. į Seimą buvo renkama po 3 atstovus nuo Šiaulių ir Raseinių reparticijų. Be to, Žemaitijos bajorai rinkdavosi į savo seimelį [[Raseiniai|Raseiniuose]].

[[1791]] m. [[lapkričio 2]] d., dar vienos administracinės reformos metu, Seimo įstatymu Žemaitijos seniūnija buvo padalyta į 3 reparticijas – Raseinių, Telšių ir Šiaulių. Tokiu būdu Šiaulių žemei liko šie pavietai (likusieji buvo sujungti į atkurtąją Telšių reparticiją): [[Beržėnų pavietas]], [[Biržuvėnų pavietas]], [[Didžiųjų Dirvėnų pavietas]], [[Mažųjų Dirvėnų pavietas]], [[Karklėnų pavietas]], [[Šiaulių pavietas]], [[Užvenčio pavietas]], po dalį [[Kražių pavietas|Kražių]], [[Veliuonos pavietas|Veliuonos]] ir [[Tendžiogalos pavietas|Tendžiogalos]] pavietų, taip pat [[Viduklės pavietas|Viduklės pavieto]] [[Radviliškis|Radviliškio]], [[Šiaulėnai|Šiaulėnų]] ir [[Kurtuvėnai|Kurtuvėnų]] parapijos.

[[1792]] m. [[vasario 14]] d. Šiaulių bažnyčioje susirinko pirmasis Šiaulių žemės seimelis, kuris prisiekė [[Gegužės 3 d. Konstitucija]]i. Buvo išrinkta taip pat karinė – civilinė savivaldos institucija – komisija, kurią sudarė 15 nekilnojamąjį turtą turėjusių bajorų ir 3 miestiečiai. Tačiau 1792 m. gegužę prasidėjo Rusijos kariuomenės intervencija. [[1793]] m. visos reparticijos pavadintos žemėmis.

=== Rusijos imperijoje ===

[[1795]] m. imperatorė [[Jekaterina II]] [[Šiaulių ekonomija|Šiaulių ekonomiją]] padovanojo grafui [[Platonas Zubovas|P. Zubovui]], tačiau tų pačių metų [[spalio 10]] d. vardiniu įsaku Šiaulių miestelį „išėmė“ iš Šiaulių ekonomijos žemių ir suteikė jam apskrities miesto teises. Šiaulių apskritis (pavietas) [[1795]]–[[1797]] m. ir [[1801]]–[[1843]] m. priklausė Rusijos imperijos [[Vilniaus gubernija]]i, [[1797]]–[[1801]] m. [[Lietuvos gubernija]]i.<ref>{{TLE|4|||Šiaulių apskritis}}</ref> [[1842]] m. [[gruodžio 18]] d. [[Nikolajus I]] įsakė įkurti [[Kauno gubernija|Kauno guberniją]], sudarytą iš 7 apskričių, iš kurių didžiausia buvo Šiaulių apskritis. Ji [[Kauno gubernija]]i priklausė iki [[1915]] m. [[1897]] m. Šiaulių apskrities plotas buvo 6498 kvadratiniai varstai su 3937 gyvenamų vietovių, kuriose gyveno 239 tūkst. gyventojų.

Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]], vokiečių okupacinė valdžia nuo apskrities atskyrė [[Kuršėnų apskritis|Kuršėnų]] ir [[Joniškėlio apskritis]] (''kreizus''). Taip [[1915]]–[[1918]] m. sumažėjusi Šiaulių apskritis įėjo į [[Oberostas|Oberosto]] Lietuvos sritį, [[1917]] m. prie jos prijungta [[Joniškio apskritis]].

=== 1918–1950 m. ===
[[Vaizdas:SAVA.jpg|thumb|left|Apskrities viršininko administracijos pastatas šiandien]]

[[1918]] m. [[lapkričio 12]] d. [[Lietuvos Taryba]] kreipėsi į gyventojus, ragindama steigti parapijų savivaldybes. Tačiau Šiauliuose, kur didelę įtaką turėjo [[socialdemokratai]], buvo nutarta steigti demokratines savivaldybes su rinkimuose renkamais valdžios organais. [[Gruodžio 1]] d. įvykusiame valsčių ir parapijų atstovų susirinkime buvo sudaryta komisija suvažiavimui organizuoti. Jos nariai teisininkai [[Kazimieras Venclauskis]], [[Stasys Lukauskis]] ir [[Rapolas Skipitis]] pasirūpino, kad suvažiavimas ir rinkimai būtų teisėti. Buvo numatyta sudaryti sprendžiamąją instituciją – apskrities tarybą, į kurią įeitų po 3 valsčių ir miestų atstovus ir vykdomąją instituciją – 12 narių valdybą.

Apskrities valdžią pripažino trys savivaldūs miestai – [[Šiauliai]], [[Joniškis]] ir [[Žagarė]], 9 valsčiai. [[Gruodžio 7]]–8 d. vykusiame suvažiavime apskrities tarybos ir valdybos pirmininku buvo išrinktas K. Venclauskis. Tačiau [[1919]] m. [[sausio 1]] d. Šiaulius užėmė [[bolševikai]]. Vasario mėn. buvo sudaryta apskrities darbininkų taryba, kurios vadovu paskirtas [[Stasys Brašiškis]]. [[Kovo 11]] d. vokiečiai išvijo bolševikus ir jau [[kovo 13]] d. apskrities valdyba atnaujino savo veiklą. Buvo įsteigti finansų, švietimo, miškų, ūkio, maisto ir apsaugos skyriai. Nutarta kiekvieną penktadienį rengti apskrities valdybos posėdžius, kuriuose privalėjo dalyvauti visų valsčių atstovai. Teko prašyti ir Valstybės tarybos finansinės paramos, kadangi apskrities kasą pavogė bolševikai. 1919 m. [[kovo 28]] d. sušauktas valsčių atstovų suvažiavimas apskrities tarybos ir valdybos pirmininku vėl išrinko K. Venclauskį. Vasarą valdyba išsinuomojo grafams [[Zubovai|Zubovams]] priklausiusį namą Dvaro g. 24 a.

[[1919]] m. pavasarį subyrėjo [[Akmenės apskritis]] ir keli jos valsčiai nutarė prisijungti prie Šiaulių apskrities. [[Liepos 1]] d. Lietuvos Respublikos apskričių sienų ir jų centrų įstatymą Šiaulių apskričiai buvo priskirti šie valsčiai: Šiaulių, Žagarės, Skaistgirio, Joniškio, Kriukų, Pašvitinio, Linkuvos, Pakruojo, Lygumų, Meškuičių, Gruzdžių, Šakynos, Kuršėnų, Šaukėnų, Padubysio, Pakapės ir Šiaulėnų. [[Rugpjūčio 14]] d. prie jų dar prisijungė Užvenčio, Vaiguvos, Kužių ir Raudėnų valsčiai, [[rugpjūčio 16]] d. Tryškių, [[rugpjūčio 18]] d. Kruopių, [[rugsėjo 4]] d. Klovainių, [[rugsėjo 11]] d. Papilės valsčiai. [[1923]] m. vykusio pirmojo visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Šiaulių apskrityje gyveno 176 628 gyventojai ir buvo 27 346 ūkiai.

Be apskrities savivaldybės savo 1918 m. [[gruodžio 18]] d. aplinkraščiu vidaus reikalų ministras [[Vladas Stašinskas]] įsteigė ministrui pavaldaus apskrities viršininko instituciją. Pirmuoju Šiaulių apskrities viršininku [[1919]] m. birželį buvo paskirtas apskrities valdybos narys Mečys Jurgelys. Tačiau iš karto kilo konfliktas tarp norėjusio savo valdžios galią parodyti apskrities viršininko ir apskrities savivaldybės valdybos. Nenorint eskaluoti dvivaldystės apskrities viršininku buvo paskirtas Antanas Jasnauskas. [[1924]] m. Seimas sujungė apskrities viršininko ir apskrities savivaldybės valdybos pirmininko pareigybes. Po [[1926]] m. [[gruodžio 17]] d. valstybės perversmo apskrities viršininko įgaliojimai buvo dar padidinti, apskrities tarybos nebebuvo renkamos. [[1937]] m. Šiaulių apskritis užėmė 6042 km² plotą, turėjo 210 tūkst. gyventojų ir buvo didžiausia Lietuvoje.

[[1940]] m. [[TSRS]] okupavus Lietuvą senoji administracinė-teritorinė valdymo struktūra – apskritys, valsčiai, miestai – buvo palikta. [[1941]]–[[1944]] m. apskritis įėjo į [[Ostland]]o Lietuvos generalinės srities [[Šiaulių krašto apygarda|Šiaulių krašto apygardą]]. [[1950]] m. [[birželio 20]] d. Lietuvoje buvo įvesta nauja administracinio-teritorinio suskirstymo sistema. Apskritys panaikintos, o Lietuva padalinta į keturias sritis: [[Vilniaus sritis|Vilniaus sritį]], [[Kauno sritis|Kauno sritį]], [[Klaipėdos sritis|Klaipėdos sritį]] ir [[Šiaulių sritis|Šiaulių sritį]]. Šiaulių sritį sudarė 24 rajonai. [[1953]] m. sritys buvo panaikintos, pagrindiniu administraciniu-teritoriniu vienetu liko rajonai.

[[1926]] m. Šiaulių apskričiai atiteko 1 valsčius iš [[Biržų apskritis|Biržų apskrities]]. [[1945]] m. iš 7 valsčių ir 2 miestų sudaryta [[Joniškio apskritis]]. [[1947]] m. 2 valsčiai perduoti naujai [[Kelmės apskritis|Kelmės apskričiai]], 4 valsčiai – naujai [[Kuršėnų apskritis|Kuršėnų apskričiai]], 2 valsčiai – naujai [[Radviliškio apskritis|Radviliškio apskričiai]]. [[1950]] m. [[birželio 20]] d. apskritį pertvarkius į [[Šiaulių rajono savivaldybė|Šiaulių rajoną]] (36 apylinkės), dalis teritorijos perduota [[Joniškio rajonas|Joniškio rajonui]] (5 apylinkės), [[Pakruojo rajonas|Pakruojo rajonui]] (15 apylinkių), [[Tytuvėnų rajonas|Tytuvėnų rajonui]] (1 apylinkė) ir [[Žagarės rajonas|Žagarės rajonui]] (4 apylinkės).

{{aps-ist}}
|-
| [[1790]] m. || || 115 087 || || 42 miestai ir miesteliai
|-
| [[1897]] m. || 6478 || 237 934 || || 3937 gyvenvietės
* 2 miestai: [[Šeduva]], [[Šiauliai]]
* miesteliai: [[Akmenė]], [[Baisogala]], [[Bazilionai]], [[Gruzdžiai]], [[Joniškis]], [[Kruopiai]], [[Kuršėnai]], [[Kurtuvėnai]], [[Luokė]], [[Mažeikiai]], [[Meškuičiai]], [[Papilė]], [[Pašvitinys]], [[Radviliškis]], [[Satkūnai]], [[Tytuvėnai]], [[Tryškiai]], [[Užventis]], [[Vegeriai]], [[Viekšniai]]
|-
| [[1902]] m. || || 255 925 || ||
* 2 miestai: [[Šeduva]], [[Šiauliai]]
* 39 miesteliai: [[Joniškis]], [[Kuršėnai]], [[Papilė]], [[Radviliškis]], [[Viekšniai]], [[Žagarė]] ir kt.
|-
| [[1914]] m. || 6922 || 294 500 || ||
|-
| [[1917]] m. || 2945 || 68 390 || ||
|-
| [[1919]] m. || || || 19 valsčių: [[Gruzdžių valsčius]], [[Joniškio valsčius (Šiauliai)|Joniškio valsčius]], [[Kriukų valsčius]], [[Kuršėnų valsčius]], [[Lygumų valsčius]], [[Linkuvos valsčius]], [[Meškuičių valsčius]], [[Padubysio valsčius]], [[Pakapės valsčius]], [[Pakruojo valsčius]], [[Pašvitinio valsčius]], [[Radviliškio valsčius]], [[Skaistgirio valsčius]], [[Stačiūnų valsčius]], [[Šakynos valsčius]], [[Šaukėnų valsčius]], [[Šiaulėnų valsčius]], [[Šiaulių valsčius]], [[Žagarės valsčius]] ||
|-
| [[1923]] m. ''([[1923 m. LGS Panevėžio apskr.|išsamiau]])'' || 5714 || 176 628 || 26 valsčiai: [[Gasčiūnų valsčius]], [[Gruzdžių valsčius]], [[Joniškio valsčius (Šiauliai)|Joniškio valsčius]], [[Klovainių valsčius]], [[Kriukų valsčius]], [[Kruopių valsčius]], [[Kuršėnų valsčius]], [[Kurtuvėnų valsčius]], [[Lygumų valsčius]], [[Linkuvos valsčius]], [[Meškuičių valsčius]], [[Pakruojo valsčius]], [[Papilės valsčius]], [[Pašiaušės valsčius]], [[Pašvitinio valsčius]], [[Radviliškio valsčius]], [[Raudėnų valsčius]], [[Skaistgirio valsčius]], [[Stačiūnų valsčius]], [[Šaukėnų valsčius]], [[Šiaulėnų valsčius]], [[Šiaulių valsčius]], [[Tryškių valsčius]], [[Užvenčio valsčius]], [[Vaiguvos valsčius]], [[Žagarės valsčius]] ||
* 1 miestas: [[Žagarė]]
* 22 miesteliai
* 313 kaimų
* 12 bažnytkaimių
* 471 dvaras ir palivarkas
* 547 vienkiemiai
* 38 kitos gyvenvietės
|-
| [[1932]] m. || 4785 || 190 733 || 24 valsčiai ir 260 seniūnijų <ref>{{Savivaldybės 1932|692–715}}</ref> || 2 miestai: [[Radviliškis]], [[Žagarė]]
|-
| [[1937]] m. || 6042 || 210 000 || ||
|-
| [[1939]] m. || 6042 || 240 807 || ||
|-
| [[1940]] m. || || || 22 valsčiai:<ref>Savivaldybių žinynas (Lietuvos meistų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51</ref> [[Gruzdžių valsčius]], [[Joniškio valsčius (Šiauliai)|Joniškio valsčius]], [[Kriukų valsčius]], [[Kuršėnų valsčius]], [[Kruopių valsčius]], [[Lygumų valsčius]], [[Linkuvos valsčius]], [[Meškuičių valsčius]], [[Padubysio valsčius]], [[Pakruojaus valsčius]], [[Papilės valsčius]], [[Pašvitinio valsčius]], [[Radviliškio valsčius]], [[Skaistgirio valsčius]], [[Stačiūnų valsčius]], [[Šaukėnų valsčius]], [[Šiaulėnų valsčius]], [[Šiaulių valsčius]], [[Tryškių valsčius]], [[Užvenčio valsčius]], [[Žagarės valsčius]], [[Žeimelio valsčius]] || 3 miestai: [[Joniškis]], [[Radviliškis]], [[Žagarė]]
|-
| [[1942]] m. || || 219 900 || ||
|-
| [[1949]] m. {{LGS12|Šiaulių apskrities|1949}} || 1993 || || 8 valsčiai (62 apylinkės) ||
|-
| [[1950]] m. || || || 61 apylinkė ||
|-
| [[2001]] m. || 8540 || 370 096 || 7 savivaldybės: [[Akmenės rajono savivaldybė]], [[Joniškio rajono savivaldybė]], [[Kelmės rajono savivaldybė]], [[Pakruojo rajono savivaldybė]], [[Radviliškio rajono savivaldybė]], [[Šiaulių miesto savivaldybė]], [[Šiaulių rajono savivaldybė]] ||
* 15 miestų
* 2618 kaimų
|}

== Valsčiai ==

Apskrityje [[1919]]–[[1950]] m. buvo šie valsčiai:

{| class=wikitable
|-
| '''Valsčius''' || '''Laikotarpis''' || '''Centras'''
|-
| [[Bazilionų valsčius]] || 1947–1950 || [[Bazilionai]]
|-
| [[Gasčiūnų valsčius]] || 1920–1933 || [[Gasčiūnai]]
|-
| [[Gruzdžių valsčius]] || 1919–1950 || [[Gruzdžiai]]
|-
| [[Joniškio valsčius (Šiauliai)|Joniškio valsčius]] || 1919–1945 || [[Joniškis]]
|-
| [[Klovainių valsčius]] || 1919–1933 || [[Klovainiai]]
|-
| [[Kriukų valsčius]] || 1919–1945 || [[Kriukai]]
|-
| [[Kruopių valsčius]] || 1919–1947 || [[Kruopiai]]
|-
| [[Kuršėnų valsčius]] || 1919–1947 || [[Kuršėnai]]
|-
| [[Kurtuvėnų valsčius]] || 1920–1933, 1947–1950 || [[Kurtuvėnai]]
|-
| [[Kužių valsčius]] || 1919 || [[Kužiai]]
|-
| [[Lygumų valsčius]] || 1919–1950 || [[Lygumai]]
|-
| [[Linkuvos valsčius]] || 1919–1945 || [[Linkuva]]
|-
| [[Meškuičių valsčius]] || 1919–1950 || [[Meškuičiai]]
|-
| [[Padubysio valsčius]] || 1919, 1933–1947 || [[Padubysis]]
|-
| [[Pakapės valsčius]] || 1919 || [[Pakapė]]
|-
| [[Pakruojo valsčius]] || 1919–1950 || [[Pakruojis]]
|-
| [[Papilės valsčius]] || 1919–1947 || [[Papilė]]
|-
| [[Pašiaušės valsčius]] || 1920–1933 || [[Pašiaušė]]
|-
| [[Pašvitinio valsčius]] || 1919–1945 || [[Pašvitinys]]
|-
| [[Radviliškio valsčius]] || 1919–1947 || [[Radviliškis]]
|-
| [[Raudėnų valsčius]] || 1919–1947 || [[Raudėnai]]
|-
| [[Skaistgirio valsčius]] || 1919–1945 || [[Skaistgirys]]
|-
| [[Stačiūnų valsčius]] || 1919–1950 || [[Stačiūnai]]
|-
| [[Šakynos valsčius]] || 1919 || [[Šakyna]]
|-
| [[Šaukėnų valsčius]] || 1919–1947 || [[Šaukėnai]]
|-
| [[Šiaulėnų valsčius]] || 1919–1947 || [[Šiaulėnai]]
|-
| [[Šiaulių valsčius]] || 1919–1950 || [[Šiauliai]]
|-
| [[Tryškių valsčius]] || 1919–1947 || [[Tryškiai]]
|-
| [[Užvenčio valsčius]] || 1919–1947 || [[Užventis]]
|-
| [[Vaiguvos valsčius]] || 1919–1939, 1941–1943 || [[Vaiguva]]
|-
| [[Žagarės valsčius]] || 1919–1945 || [[Žagarė]]
|-
| [[Žeimelio valsčius]] || 1927–1945 || [[Žeimelis]]
|}

== Apskrities viršininkai 1919–1941 m ==
* 1919 m. – [[Mečys Jurgelys]]
* 1919 m. – [[Antanas Jasnauskas]]
* [[1920]] m. – [[Antanas Paškanis]]
* [[1922]] m. – [[Pranas Gruzdas]]
* [[1925]] m. [[sausio 20]] d. – Mečys Jurgelys
* 1925 m. gegužės mėn. – [[Bronius Stosiūnas]]
* 1926 m. [[rugsėjo 15]] d. – [[Ignas Urbaitis]]
* 1926 m. [[gruodžio 19]] d. – Bronius Stosiūnas
* [[1927]] m. [[kovo 31]] d. – [[Antanas Staškevičius]]
* [[1928]] m. [[sausio 16]] d. – Antanas Pranculis
* [[1929]] m. [[lapkričio 5]] d. – [[Bonifacas Petrauskas]]
* [[1930]] m. [[kovo 15]] d. – Antanas Staškevičius
* 1930 m. [[rugpjūčio 8]] d. – [[Jurgis Juras Kubilius]]
* [[1933]] m. [[gruodžio 4]] d. – Bonifacas Petrauskas
* [[1934]] m. [[kovo 28]] d. – [[Kostas Kalendra]]
* [[1937]] m. [[birželio 26]] d. – [[Alfonsas Pimpė]]
* [[1941]] m. [[rugpjūčio 3]] d. – [[Jonas Noreika]]

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
* {{ESBE|39|114/114377|Шавельский уезд}}
* {{TLE|4}}

{{LT aps|1566-1795|1795-1915|1915-19|1919-39|1939-45|1945-50|1995-2010}}

[[Kategorija:Šiaulių apskrities istorija| ]]