Naudotojas:AbuRahma
| abuRahma | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
|
gegužės 8 Trečiadienis 2024 |
بسم الله / Bismisllaah - su Dievo vardu.
السلام عليكم / Assalaam 'aleikum - taika jums.
Mano religija yra Islamas ir mano tikslas čia yra peržiūrėti informaciją susijusią su Islamu ir radus neatitikimus, juos pataisyti.
Jei mano pataisymai kam kels klausimų ar neaiškumų - visada pasiryžęs pateikti šaltinį daromiems pakeitimams ir (ar) priežastį.
أبو رحمة / abu Rahma
| Wikipedia:Babel | ||
| ||
| Ieškoti naudotojų kalbose |
Mano lankomi saitai:
http://www.answering-christianity.com/ac.htm
http://www.quransearch.com/quran_search.htm
http://www.islamicity.com/QuranSearch/
Atsakymas į kolegos klausimą: kaip nutiko, kad tapai musulmonu?[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Manau, kad kiekvienas žmogus savo prigimtyje nešiojasi tą jausmą, kažką ypatingą, jutimą, kad kažkas yra aplink ar virš tavęs labai didelis ir galingas, žinantis visas egzistecijos paslaptis. Turėjau šį jutimą, gal kada silpniau jaučiau, kada stipriau ir žinojau, kad šis mūsų gyvenimėlis labai laikinas ir jo malonumai trunkantys labai trumpai. Ieškojau asakymų budizme, dzene, po to galiausiai dar ir pasikrikštyjau, t.y. pradėjau ieškoti atsako krikščioniškoje religijoje, kur radau begales prieštaravimų ir galiausiai susipainiojau kas gi yra Dievas - Dievas tėvas, ar Jėzus, ar Marija, ar t.t. Man širdis sakė, kad Dievas yra vienas, o čia tikrai radau paniavą. Žodziu labai sumiksuota viskas. Ir ypatingai mane išmušė is vežių kada paklausi apie ką is Biblijos, kad ir pvz apie skulptūras ar pan, gauni atsakymą, kad neva ai, čia tik žydam ar ai, čia pasenusios praktikos. Tai va. Beje žinojai, kad Biblijoj t.y. krikščionybėj (kaip žydam ir musulmonam) uždrausta kiauliena? Štai: Pakartoto Įstatymo knyga Įst 14 """8 Ir kiaulė yra jums nešvarus gyvulys, nes ji nors ir turi skeltus nagus, bet neatrajoja. Nei šių gyvulių mėsos valgysite, nei jų dvėsenos liesite."""
Apie Islamą nei girdėjau kada, nei įsivaizdavau koks jis yra, žodžiu net nebuvau susimastęs. Idomus dalykas, kai mokinausi kaune vidurinėj, kiekvieną dieną vaikščiodavau pro parką, kur stovėjo ne kas kita, bet mečetė. Žinai ką galvojau? ai žydai. lol. Taigi, atvažiavau i angliją. Iš pradžių nelengva buvo, kol įsivažiavau ir visa kita. Čia mano geriausi draugai buvo afganistaniečiai, kurie turėjo kažką savyje ko turbūt aš visą gyvenimą ir ieškojau. Kas gi tai buvo ir kodėl jie buvo viens kitam broliškesni negu mes savo pačių broliams, sesėms ar giminėms? Tai išsiaiškinti man buvo teisiog būtina. Taip suradau apie Islamą, apie Allah, apie Rojų-Džannah ir apie musulmones, kurios prisidengia išeidamos i gatvę ir nekelia pagundų svetimiems, o namuose dailesnės uz visas tas, kurios prisišpakliuoja išeit i laisvės alėją (o namuose užšimeta treningą :)). Mane visa tai tiesiog sužavejo, pakerėjo ir buvau jau įsimylėjęs į šį negirdėtą, bet tolumoj jaustą gyvenimo būdą. Visada labai nuliūsdavau, kai pagalvodavau prieš tai: ar gi čia viskas? gyvenimo viršūnė? - mašina, namas, darbas, prisigert, apsvaigt ir neprisimint galiausiai kaip praleidai naktį? Tai tiesiog mane slėgė. O dabar man nesvarbu, tegu kiti galvoja, kad aš fanatiks ar supančiotas ir įspraustas i greižtus religinius rėmus, bet aš žinau ir tau tai sakau, kad širdy esu laisvas ir man labai lengva. Lengvumo, kurio neesu patyręs ankščiau, kaip bebūčiau galvojęs, kad esu laimingas. Dabar, kada tik pasineriu į pasaulietiškus dalykus, širdis atrodo apsunksta ir kaip palengvėja kada prisimeni, pagalvoji, kad yra Dievas, kurį tu jauti visa savo esybe ir kuriam gali melstis be jokiu tarpininkų, kad yra Džannah ir kad yra Koranas ir Pranašo sunnah, kur gali rast atsakymus i savo klausimus. Allahu akbar!
abu Rahma